sporto šaka

Gimnastika – viena iš fiziškai sudėtingiausių ir reikalaujančių daugiausiai lankstumo sporto šakų. Gimnastai turi būti ne tik nepaprastai sportiški, lankstūs, bet ir grakštūs. Judesiai turi būti nugludinti iki menkiausios smulkmenos. Gimsastės moterys turi nepaprastai ištreniruotus kūnus, kurie yra tokie lankstūs, jog kartais net sunku patikėti, koks platus žmogaus sugebėjimų spektras. Gimnastų varžybos dažnai pareikalauja didelio pasirengimo ir susikaupimo.

 Šį savaitgalį Garliavoje pirmą kartą šalies istorijoje dėl Europos čempiono vardo ringe susikaus septynių šalių graplingo atstovai. Nauja Lietuvoje sporto šaka – tai ne kas kita, o imtynės be taisyklių, kur sportininkams leidžiami visi imtynių veiksmai stovėsenoje ir parteryje. Laikas parteryje nėra ribojamas, tačiau yra draudžiami bet kokie smūgiai, o tai, pasak šios federacijos prezidento Kęstučio Smirnovo, ypač patrauklu žiūrovams.

 Kuo lengvesnė žmona – tuo daugiau šansų laimėti, bet pagrindinis prizas – atvirkščiai – mažesnis. Tokios taisyklės galioja praktikuojant – žmonų nešimo sporto šaką. Ir Suomijoje šiemet vyko jau 20-asis žmonų nešimo pasaulio čempionatas, kuriame buvo dalyvių net iš 14 šalių. Čempionato trasa sudaryta iš neilgo sprinto ir išbandymo vandeniu. Čia galima ir paspringti, o ką jau kalbėti apie kitas įvairias traumas. „Turime rekordinį skaičių dalyvių: apie 60 porų iš 14 šalių.

Šokio aplink stulpą arba „pole dance“ propaguotojos šalyje tik praėjusių metų pabaigoje patraukė į televiziją ir parodė ką moka. Tačiau kelių pasirodymų talentų šou nepakako pakeisti vis dar gajų stereotipų. Kol užsienyje šokiai aplink stulpą vertinami kaip atskira sporto šaka ir skinasi kelią olimpo link, Lietuvoje šie šokiai vis dar lyginami su apsinuoginusių moterų šokamu striptizu. Istorija, menanti senovę Šokių ant stulpo istorija siekia aštuonis šimtus metų.

Jeigu kam nors kiltų mintis, kad Lietuvoje, kuri išdidžiai vadinama krepšinio šalimi, nėra talentingų krepšininkų, tai atrodytų šventvagiška. Tačiau ir kitos sporto šakos gali didžiuotis viena po kitos sužibusiomis naujomis žvaigždėmis. Prieš penkerius metus daugelis sporto ekspertų šaukte šaukė, kad nė vienas mūsų šalies jaunasis krepšininkas nesugeba patekti tarp dešimties geriausių Europos žaidėjų ir nėra pirmas kviečiamas į stipriausią pasaulio lygą – NBA.

Tai 40 kvadratinių metrų aikštelė, kuri nė iš tolo neprimena krepšinio aikštelės. Joje išdėstyti  4 batutai, o žaidėjai, šokinėdami per juos, turi įmesti į krepšį kamuolį. Tai „Slamball“. Mėgstantiems ne tik krepšinį „Tai krepšinio ir amerikietiško futbolo ir net ledo ritulio bei gimnastikos elementus jungiantis žaidimas. Aikštelėje savo pranašumą viena prieš kitą įrodyti stengiasi dvi komandos, kuriose yra po 4 žaidėjus.

Prieš pusantro šimto metų gimė Džeimsas Neismitas. Būtent jis sugalvojo, kad futbolo kamuolį galima mėtyti į poros metrų aukštį pakabintą kibirą ar krepšį su dugnu. Vėliau futbolo kamuolį pakeitė oranžinis, tapęs pagrindiniu krepšinio simboliu. Kad po kiekvieno metimo nereiktų kamuolio išsiimti iš krepšio, jo dugnas buvo pašalintas. Lietuvoje „krepšinio infekcija“ plisti pradėjo apie 1920- uosius. Vaistų nuo jos nerasta iki šiandien. Jų ir neieškoma, nes krepšinis kiekvienam kažką reiškia.

„Džiaugiamės, kad dėl kažkieno chuliganiško išsišokimo gavome nemokamos reklamos“, - šypsojosi Lietuvos dziudo federacijos (LDF) prezidentas Vigmantas Sinkevičius, prisiminęs incidentą Lietuvos dziudo čempionate. Šis čempionatas dar kartą atvėrė šalies dvikovinio sporto žaizdas ir priminė apie dziudo ir sambo atstovų nesutarimus. Aistros jau aprimo, tačiau 2011-ųjų šalies pirmenybės  Lietuvos dziudo sporto istorijoje bus įrašytos ne dėl išskirtinių pasiekimų, o dėl neeilinio konflikto.

Neįprasta ir pavojinga. Taip galima apibūdinti ekstremalias sporto šakas, kurių paprastai neišvysime stadionuose ar uždarose arenose. Nuo nusileidimo parašiutu po tiltu iki beprotiško lėkimo gatve riedučiais. Tai daryti gali tik tikri nutrūktgalviai.