sodinimas

Alūnė – tarsi išsipildžiusi sodininko svajonė: itin dekoratyvūs ir spalvingi jos lapai padeda sukurti nuostabias mozaikas ant žalio žemės kilimo. O į dangų kylančios žiedų „šluotelės“ leidžia sukurti tūkstančius derinių su kitais augalais. Tai gėlės „be kaprizų”, lengvai prižiūrimos, todėl bet kurią gėlyno dalį gali paversti į kvapą gniaužiančią spalvų oazę.

Prasidėjus pavasariniam darbymečiui, dažnai atsiranda noras pokyčiams sode. Vieni sodininkai keičia augalus vietomis, kiti – mugėse ieško, ką gi naujo būtų galima pasisodinti ir auginti. Tačiau svarbu ne tik, ką auginti, bet ir kokie augalai geriausiai auga vieni šalia kitų ar net kenkia vieni kitiems. Šiame straipsnyje gvildename klausimą, ką sodinti šalia šilauogių, kad šios derėtų ir duotų gausų derlių. Tinkamai pasirinkus kaimyninius augalus, jūsų šilauogės, tikėtina, duos gausesnį derlių.

Šių metų tikslas – kvapnus ir sultingas pomidorų derlius? Nieko nelaukite – būtent kovas laikomas geriausiu metu pradėti pomidorų daiginimo darbus ir taip sutaupyti. Patiems pasisėjus sėklų, atšilus orams nereikės pirkti pomidorų daigų. Kad pomidorų sėja jau pačiame įkarštyje, rodo ir pardavimų skaičiai, pastebi Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Tradiciškai būtent pomidorų sėklos tampa vienomis paklausiausių prasidėjus pavasarinei sėjai.

Daugelis lietuvių šiuo metu yra pamėgę gardžias uogas – šilauoges. Tačiau ne vienas padaro kelias esmines klaidas, kuomet bando jas užsiauginti savo ūkyje. Apie jas papasakojo ir patarimais laidoje „Svajonių ūkis“ pasidalijo dr. Algirdas Amšiejus ir dr. Elena Survilienė. Sodininkystės ekspertai atskleidė, kiek drėgmės reikia šilauogėms, kodėl jų lapeliai ruduoja ir išdavė auksinius patarimus, kaip auginti šilauoges, kad sulauktumėte puikaus derliaus.

Artėjant pavasariui ir šiltiems orams, sodininkai jau pradeda galvoti apie tai, kokias daržoves vertėtų šį sezoną pasisodinti savo šiltnamiuose ir daržuose. Tam, kad vasarą džiugintų geras derlius, jau iš anksto reikia žinoti, kokias daržovių veisles reikia įsigyti. Parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistė Liucija Kunigiškytė šį kartą patarė, kokios yra derlingiausios agurkų veislės bei kaip jomis rūpintis.

Žiema – laikino vazoninių ir sodo augalų žūties metas, tačiau tai nereiškia, kad turime jų visiškai atsisakyti. Kai kurios augalų rūšys gali atlaikyti žemą temperatūrą ir suteikti balkonui spalvų pilkomis ir niūriomis dienomis. Visžaliai lapuočių krūmai labai patinka sodininkystės gerbėjams. Tai tikrai nestebina, nes jie auga ištisus metus. Šie augalai nebijo šalčių, todėl juos net žiemą galima auginti lauke.

Jei šiemet braškių derlius buvo gausus, tikėtina, kad to paties tikitės ir kitais metais. Sužinokite, kaip paruošti braškes žiemojimui, kad jų derlius būtų tikrai didelis. Jei tinkamai patręšite braškes prieš žiemą, kitais metais tikrai sulauksite didelio braškių derliaus. Be to, tai padės joms lengviau ištverti žiemą. Kai oro temperatūra nukrenta, braškėms reikia kalio,  kuris padeda braškėms žiemoti ir sustiprina ląstelių membranų sieneles.

Šiltą rudenį iki spalio vidurio dar žydi ir akį džiugina jurginai, kardeliai, galtonijos, rudeniniai astrai, saulainės, ratiliai, vėlyviai, ankstyvosios chrizantemos, rožės, raganės, stambažiedės ląstūnės. Dar žalia veja, paryškinanti kitų augalų spalvas, formą. Todėl teks pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus. Nušienaukite veją, nes po lietaus ji gan sparčiai auga. Vidurdienį, nukritus rasai, rinkite vienmečių gėlių sėklas.

Česnakas (lot. Allium sativum) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis svogūnų (lot. Allioideae) pošeimiui. Populiariausias česnakų skirstymas yra pagal sodinimo laiką – žieminiai ir vasariniai česnakai. Žieminiai česnakai yra derlingesni nei vasariniai, jų skiltelės ir galvos didesnės, sunoksta anksčiau – nuo 2 savaičių iki mėnesio, tačiau įprastomis sąlygomis laikosi trumpiau, iki sausio–vasario mėnesių.