socialinės pašalpos

Darbas už socialines pašalpas Lietuvoje yra itin toleruojamas reiškinys, nors savo pobūdžiu ne skatina asmenis įsilieti į darbo rinką, o kaip tik užrakina pašalpų spąstuose ir didina pažeidžiamumą. Jeigu savivaldybės rinktųsi įdarbinti pašalpų gavėjus bent dalimi etato, jie ne tik įgytų darbinių įgūdžių, bet ir būtų drausti socialiniu draudimu. Tačiau dauguma jų verčiau moka pašalpas, bet reikalauja atlikti viešuosius darbus: pjauti žolę, ravėti gėlynus, tvarkyti aplinką ir panašiai.

Socialines pašalpas gaunantys rajono gyventojai už jas turi tvarkyti miestą ar dirbti kitus seniūnijų jiems pavestus darbus. O po darbų neretai pašalpas tiesiog prageria. Aplinkinius tai piktina, tuo metu artimieji saviškių gaili ir juos įvairiai dangsto. Dirbančiuosius už pašalpas pasiekia savivaldybės jiems mokami pinigai. Tačiau jie ne visada išleidžiami tinkamai.

Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje finansų ministras bei socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas sutarė – Lietuvą iš Europos Sąjungos dugno pagal pajamų nelygybę ištrauktų pensijų didinimas. „Pajamų nelygybė ir atotrūkis, netolygus pajamų pasiskirstymas visuomenėje kelia ir turtinę nelygybę, ir galimybių nelygybę. Tikrai esame neapavydėtinoje vietoje pagal pajamų nelygybę ES šalyse – šalia Bulgarijos ir Rumunijos.

Vyriausybei perdavus socialinių pašalpų skyrimą savivaldybėms, šios džiaugiasi sutaupytais pinigais – taip, sako, pašalpos neskiriamos tiems, kurie anksčiau jas gaudavo nelegaliai. Tačiau atsitinka taip, kad žmogus balansuoja ant pašalpos gavimo ribos, ir tada jo likimas atsiduria savivaldybės valdininkų malonėje.

 Klaipėdos nakvynės namuose gyvenantiems žmonėms nuo kovo pradžios teks susimokėti už nakvynę. Toks sprendimas jau anksčiau buvo priimtas Vyriausybėje, o Klaipėdos savivaldybė yra pirmoji, pradėjusi realiai įgyvendinti šį nutarimą. Anksčiau už nakvynės namų suteiktas paslaugas turėjo mokėti tik tie gyventojai, kurių mėnesinės pajamos buvo didesnės nei 700 litų. Dabar visiems teks sumokėti 20 proc. savo gaunamų pajamų. Susimokėti turės visi, net ir gaunantys socialines valstybės pašalpas.

Iš užsienyje dirbančių giminaičių gaunamos piniginės perlaidos kitais metais gali tapti kliūtimi gauti socialines pašalpas ir kompensacijas už būsto šildymą ir vandenį. Jei remia giminės, nerems valstybė Valstybinė mokesčių inspekcija su savivaldybėmis ketina pasirašyti sutartis ir keistis informacija apie valstybės paramą gaunančiųjų pajamas. Prognozuojama, kad šiais metais mūsų šalies gyventojai iš emigravusių artimųjų gali sulaukti 6 milijardų litų.

 Vilniaus savivaldybės nustatytas reikalavimas pašalpų ir kompensacijų gavėjams turėti sąskaitą banke neprieštarauja įstatymams – tai konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). Teismas pranešė, jog šis sprendimas priimtas išnagrinėjus administracinę bylą pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ištirti dalį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo, nustatančio socialinių pašalpų mokėjimo tvarką.

Savivaldybėms pradėjus administruoti socialinių pašalpų lėšas, jų skirstymas tapo skaidresnis, pinigai naudojami efektyviau. Skaičiuojama, kad Alytaus mieste šiemet bus išmokėta beveik 2 milijonais litų mažiau nei pernai. Sutaupytos lėšos bus panaudotos kitoms socialinėms reikmėms.

Nuo sausio 1-osios socialinių pašalpų mokėjimą perėmusios savivaldybės jau per pirmą ketvirtį tikina sutaupiusios milijonus litų, pirmadienį rašo naujienų portalas 15min.lt. Vilniuje gavusių socialines pašalpas sumažėjo 23 proc., jeigu palygintume pernai ir šių metų pirmuosius ketvirčius. 2013 metais gavėjų buvo apie 22,8 tūkst., šiemet – 17,6 tūkst.