socialinė atskirtis

Per mažos investicijos į darbuotojus bei kelerius metus linksniuojama socialinės atskirties problema – tokius ekonominius šių metų iššūkius Lietuvai prognozuoja Europos Komisija. Taip pat Komisija ragina Lietuvą imtis sisteminės mokesčių reformos bei susirūpinti naujais mokesčiais. Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis penktadienį Seime pristatė Europos Komisijos (EK) parengtą 2018 metų Lietuvos ekonomikos iššūkių analizę. Šios ataskaitos pagrindu Lietuva gegužę sulauks rekomendacijų.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Lietuvai kitąmet pasiekus 2 proc. nuo Bendrojo Vidaus Produkto finansavimą gynybai, jo didinti nebereikėtų – lėšas derėtų nukreipti socialinės atskirties mažinimui, sako socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas. Jis teigia nepritariantis Seime gimusiai idėjai partijų lyderiams atnaujinti 2012-aisiais parlamentinių partijų pasirašytą susitarimą, kuriuo nuspręsta pasiekti 2 proc. BVP gynybai iki 2020-ųjų. Šį rodiklį Lietuva turėtų pasiekti jau kitąmet.

Atlikėja Jurga pristato vaizdo klipą bei naujausio savo radijo singlo „Reikalingi“ akustinę versija, įrašyta kartu su pianistu Giedriumi Naku. Naująjame muzikiniame klipe dainininkė nusifilmavo su socialinę atskirtį patiriančiais Lietuvos žmonėmis. Klipo idėja Jurgai Šeduikytei gimė apsilankius Lietuvos Carito valgykloje ir artimiau susipažinus su jos lankytojais. „Esu įsitikinusi, kad viešas žmogus gauna papildomą socialinės atsakomybės naštą.

Lietuvos verslas diskusijos apie mokesčių reformą pasigenda pozicijų ir išsakomų nuomonių stabilumo – tokius apibendrinimus galima daryti po LPK atliktos apklausos kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą. „Verslui reikia stabilumo ir prognozuojamos situacijos. Nepamirškime, kad visos investicijos ateina, kai yra aišku, kas vyksta ir kas bus, o kalbos apie mokesčius ir jų pakeitimus verslui yra ypatingai jautrus ir daugelį apsisprendimo faktorių įtakojantis dalykas.

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti. Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu.

Lietuvos ekonomikai augant šešerius metus iš eilės, regioninis atotrūkis šalyje nemažėja, rodo kasmetinė „Swedbank“ Finansų instituto atlikta lyginamoji savivaldybių analizė. Sekant globaliomis tendencijomis, didieji šalies miestai plečiasi ir gyventojai labiau telkiasi šalies centruose. Tačiau būtina pabrėžti, jog nemaža dalis iššūkių regionuose kyla ir dėl nesuvaldytos regioninės atskirties ir netolygaus ekonomikos augimo. „Kartu su ekonomine atskirtimi pastebima ir socialinė atskirtis.

„Įkalinimo įstaigų modernizacija Lietuvoje yra būtina. Naujos, europietiškus standartus atitinkančios įkalinimo įstaigos leistų ne tik padidinti visuomenės saugumą, bet ir pagerinti resocializacijos galimybes, taptų pozityvių pokyčių vieta. Manau, kad šios iniciatyvos trukdžiai toliau paliktų Lietuvą atsilikusių valstybių gretose, o įkalinimo įstaigos toliau būtų nusikaltėlių mokyklomis“, – sako Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas.

Žmogaus apsisprendimą likti ten, kur gyvena, ar ieškoti darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje arba dairytis į užsienį lemia ir tai, kad iki šiol turime dvi Lietuvas, o atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir regionų vis didėja.