šilumos kaina

Pernai ilgus mėnesius šildymo kompensacijų laukę gyventojai šiemet prašymus dėl jų pateikė anksčiau. Savivaldybės skaičiuoja, kad dauguma prašymų jau išnagrinėti. Tačiau kompensacijų skyrimo tvarka sugriežtinta, atsižvelgiama į gyventojų nekilnojamo turto (NT) vertę, todėl daliai žmonių kompensacijos nebuvo skirtos. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ilona skundėsi, kad pernai gavo kompensaciją, o šiemet jos prašymas buvo atmestas.

Gyventojai namų šildymui vis drąsiau renkasi šilumos siurblius – Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) spalio pradžioje paskelbus kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms gauti, per pirmąją savaitę tuo pasinaudojo beveik 2 tūkst. namų ūkių. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dabar, kol neįsibėgėjęs žiemos sezonas, yra itin tinkamas metas tiek įsirenginėti šilumos siurblius, tiek ir teikti paraiškas kompensacijoms gauti.

Vilniaus šilumos tinklai jau išsiuntė pirmąsias elektronines šio šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesį teiktas paslaugas. Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., tačiau įtaką sąskaitų dydžiui padarė net 4 laipsniais šaltesnė spalio mėnesio antroji pusė. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 29 eurų, sename, energetiškai neefektyviame – 47 eurų, praneša bendrovė.

Artėjant žiemai gyventojams brangsta ir šiluma. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkritį šalyje kyla vidutiniškai 6 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Energetikos ministras ragina dėl šildymo brangimo nesistebėti, mat esą didėja kuro paklausa, tad auga ir kainos. O artėjant šalčiams šilumininkai ragina ruoštis ir dar didesnėms kainoms, mat tuomet grasina deginti dar daugiau dujų, kurios yra brangesnės už biokurą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį siekia 7,59 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 6,3 proc. daugiau nei spalį ir 21,9 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų lapkritį už šilumą mažiausiai mokės Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: atitinkamai 6,4 ir 8,37 cento.  Per mėnesį labiausiai šilumos kaina augo Kaune – 14,9 proc.

Spalį prasidėjo šildymo sezonas. Gyventojai su nerimu laukia sąskaitų, baiminasi, kad neužteks pajamų joms apmokėti. Šildymo tiekėjai skaičiuoja, kad už pusės spalio mėnesio didžiausia sąskaita sieks apie 45 eurus. O sąskaitų dydis priklausys ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo jos kiekio. Todėl senų daugiabučių gyventojai mokės daugiau. Vilniuje miesto savivaldybė ir „Vilniaus šilumos tinklai“ spalio 16 d. pradėjo šildymo sezoną.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje balandį sieks 7,17 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 8,4 proc. mažiau nei kovą, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų balandį už šilumą mažiausiai mokės Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: atitinkamai 5,62 ir 7,56 cento.  Per mėnesį labiausiai šilumos kaina mažėja Šiauliuose – 24,8 proc. iki 5,76 cento (be PVM). Kaune ji mažėja 22,1 proc.

Gyventojai jau dalijasi sąskaitomis už šildymą sausio mėnesį. Žmonės pastebi, kad jos šiek tiek mažesnės, nei buvo gruodį. Šilumos tiekėjai aiškina, kad kainų mažėjimą lėmė šiltesnė oro temperatūra ir mažesnė šilumos kaina. Vis tik gyventojams patiriantiems finansinių sunkumų šilumos tiekėjai siūlo kreiptis dėl kompensacijos arba atidėti mokėjimus. Vilnietė, Pilaitės mikrorajono gyventoja Birutė su portalu tv3.lt pasidalijo šildymo sąskaita. „Už sausį turėsiu mokėti 80 eurų.

Dėl šilto rudens ir didelės biokuro pasiūlos Lietuvoje mažėjant jo kainai, maždaug dešimtadaliu gali mažėti ir centralizuoto šildymo kaina. Teigiama, kad tai pasiekti padėjo Vyriausybės nurodymas urėdijoms tiekti žaliavą kurui. Pasak rinkos dalyvių, biokuro poreikiui augant stabilią jo pasiūlą ir toliau galėtų užtikrinti valstybė. Energetikos viceministrė sako, jog Valstybinė miškų urėdija dalyje Lietuvos jau yra pasiruošusi gaminti biokurą, o kitąmet jo gamybą tikimasi išplėsti.