sergejus glazjevas

Yra Lietuvoje toks politikas – per Darbo partijos sąrašą į LR Seimą (o tuo pačiu – ir į valdančiąją daugumą) patekęs partijos „Lietuvos rusų sąjunga“ (LRS) pirmininkas Sergejus Dmitrijevas. Žinant, kiek drąsių ir sąžiningų etninių rusų Ukrainoje ir net pačioje Rusijoje – kad ir tinklalapių Grani.ru, Ej.ru, Kasparov.ru ir kt.

Rusijos vaidmuo ir įtaka įvykiams Ukrainoje paskatino Vakarų pasaulį įvesti prieš šią valstybę sankcijas. Galima prisiminti, kad pirmos užuominos apie sankcijas (ir pirmiausia – jų mastą) Maskvą prajuokino. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad sankcijų ratas sukasi gal ir lėtai, bet nenumaldomai. Šiandien jau nežinia, kas juoksis paskutinis, nes sankcijos sukelia Rusijai akivaizdžių nepatogumų.

 Protestuotojų į kampą spaudžiamas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienio vakarą išskrido į Sočį, kur susitiks aptarti jo šalį apėmusios krizės su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu žiemos olimpiados atidarymo ceremonijos kuluaruose. V.Janukovyčius išvyko iš Kijevo po derybų su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland (Viktorija Njuland), Maskvai ir Vašingtonui siekiant daryti įtaką Ukrainai, kurią krečia užsitęsusi politinė krizė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lemtingą ėjimą padarė lapkričio 9-ąją: tądien, po ne vienus metus trukusio meilikavimo ir kelių mėnesių pažadų bei grasinimų žarstymo jis kariniame aerodrome netoli Maskvos susitiko su Ukrainos vadovu Viktoru Janukovyčiumi. Kaip rašo naujienų svetainė "Spiegel Online International" (SPON), šis susitikimas buvo toks slaptas, kad rusai iš pradžių net neigė, kad jis apskritai įvyko.

 Rusija pasirengusi svarstyti lietuviškų pieno produktų įvežimo draudimo klausimą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), jei būtų toks Europos Komisijos kreipimasis. Tai agentūrai RIA Novosti pareiškė Rusijos prezidento patarėjas Sergejus Glazjevas. "Mes pasirengę šio klausimo svarstymui PPO", - sakė S.Glazjevas. Pasak jo, apie 20 metų Rusijos sanitarijos ir veterinarijos tarnybos praktiškai užmerkdavo akis dėl sistemingų Lietuvos žemės ūkio produktų nukrypimų nuo rusiškų standartų.

Jau 16 metų Rusija beldžiasi į Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) duris. Gana griežti narystės reikalavimai, nesubalansuota Rusijos rinka, ekonominė krizė, o dabar dar ir neapgalvoti Maskvos organizaciniai veiksmai kuo toliau, tuo labiau atitolina šią Rytų šalį nuo įsijungimo į tarptautinę prekybos struktūrą. Praėjusį penktadienį, rugsėjo 25-ąją, trys Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalys – Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija – narystės PPO viltis iš esmės palaidojo.

Šiandien niekas neabejoja, kad didžioji finansų krizė, prasidėjusi JAV ir išplitusi visame pasaulyje, nemaža dalimi buvo paskatinta sisteminių amerikietiškos rinkos ekonomikos klaidų. Galbūt todėl akys vis krypsta anapus Atlanto: kaip ši šalis kovoja su krizės pasekmėmis ir šalina priežastis, dėl kurių prasidėjo ekonominė recesija, gresianti peraugti į dar didesnę ligą – depresiją.

Dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį vykusius šalies vadovo rinkimus triuškinama pergale laimėjo jau pirmame ture, užsitikrinęs daugiau kaip 70 proc. balsavusiųjų paramą, tačiau opozicija ir ekspertai teigia, kad rinkimai vyko pažeidžiant demokratines procedūras. Šalies Centrinės rinkimų komisijos (CRK) duomenimis, suskaičiavus 97,3 proc. balsalapių, V.Putinas laimėjo 71,1 proc.

Kandidatė į Rusijos prezidentus Irina Hakamada pareiškė, kad galbūt atsisakys dalyvauti prezidento rinkimuose kaip kandidatė į valstybės vadovo postą. "Per Rusijos prezidento rinkimų kampanija vis labiau nepaisoma įstatymų ir meluojama. Esant tokioms aplinkybėms konkurencinė idėjų ir alternatyvų kova darosi neįmanoma, - sakoma I.Hakamados pareiškime, išplatintame antradienį.