saulius abraškevičius

Daugiau nei 12 metų banko „Swedbank“ atstovu spaudai dirbęs Saulius Abraškevičius traukiasi iš pareigų.  „12 metų, didelis laikotarpis, daug padaryta, daug revizuota projektų, jaučiuosi užaugęs kaip profesionalas, metas judėti toliau“, – BNS sakė S. Abraškevičius. Paskutinė jo darbo diena – gegužės 26-oji. Laikinai, kol bus paskirtas naujas atstovas spaudai, šiose pareigose jį pakeis banko išorinės komunikacijos projektų vadovas Gytis Vercinskas.

Kiekvienas bankas gali patikrinti gyventojų sąskaitas. Jeigu gavote didelę sumą pinigų, gali tekti pasiaiškinti, iš kur jie atkeliavo, o svarių argumentų neatradus, bankas sąskaitą tiesiog užblokuos. Tiesa, patikrinimai vykdomi ir tada, kai norite gauti paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti. Tad jeigu dažnai kortele išsigryninate pinigus, bankų atstovai turi teisę jūsų paklausti, o kam gi juos panaudojote.

Jeigu dažniau netikrinate sąskaitų už banko suteiktas paslaugas, galbūt laikas į jas atkreipti dėmesį. Galite nustebti, kad net ir paprastų banko žinučių gavimas į telefoną kaskart paplonina jūsų piniginę. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriams už vieną SMS žinutę klientai moka vidutiniškai po 0,89 euro cento. Tačiau bankai jums siunčiamas tokias trumpąsias žinutes įkainoja ir 10 kartų brangiau.

Didžioji dalis gyventojų, norėdami įsigyti būstą, kreipiasi į banką dėl paskolos suteikimo. Įsivertinti, kiek būtų galima pasiimti pinigų, leidžia ir internetinės skaičiuoklės. Tačiau kai kurie piktinasi, mat tikroji suma, kuria būtų galima pasiskolinti, gali gerokai skirtis nuo tos, kurią išvydote skaičiuoklėje. Be to, klausimų kelia ir tai, kodėl palūkanų normos tarp euro zonos valstybių Lietuvoje išlieka vienos didžiausių.

Lietuvos komerciniai bankai nuo karo Ukrainoje pradžios fiksuoja padidėjusį karo pabėgėlių srautą – dauguma jų čia atidaro sąskaitas ir atlieka kitas operacijas. Kai kuriuose bankuose Ukrainos piliečiai sudaro ketvirtadalį visų atsidarančių sąskaitas klientų.  „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sako, jog banko skyriuose išaugo žmonių iš Ukrainos.  „Žinoma, kad taip.

Nekilnojamojo turto brokeriai išgirsta daug gyvenimiškų istorijų. Vienos jų – į Lietuvą iš emigracijos grįžtančių ir čia ilgesniam laikui įsikurti planuojančių lietuvių. Pagal jų būsto pirkimo įpročius specialistai išskiria kelias įdomias tendencijas. Tarp jų – kad į tėvynę grįžtantys lietuviai būstui vangiai skolinasi iš bankų, o dalis jų į sovietinius mikrorajonus net nebežiūri.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

Visame pasaulyje daugybė žmonių su nerimu stebi milžiniškus gaisrus Australijoje, kurie pareikalavo žmonių ir dar daugiau gyvosios gamtos aukų. Vis dėlto kilnūs norai pagelbėti kenčiantiems nuo gaisrų Lietuvoje gali atsirūgti. Tuo savo kailiu įsitikino portalo tv3.lt skaitytojas Matas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Kelias dienas jis stebėjo pranešimus apie siaubingus gaisrus.

Naujieji metai, kaip įprasta, gyventojus pasitinka dideliais pokyčiais, ne išimtis – ir bankai, kurie 2020-aisiais numatę naujovių savo klientams.  Kaip teigia „Luminor“ banko Komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Bielskytė, svarbiausias ir pagrindinis 2020-ųjų banko tikslas yra perkelti klientų duomenis į vieningą platformą, tačiau daugiau pokyčių bankas šiuo metu neplanuoja. „Swedbank“ naujienų portalą tv3.lt informavo, kad 2020-aisiais planuojama atnaujinti 50 senesnių bankomatų.