rūtenis paukštė

Bankų noras kuo greičiau visas paslaugas teikti elektroninėje erdvėje kelia nepatogumus socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms. Taip tikino tv3.lt studijoje viešėjęs Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė, kuris pateikė ir vieną konkretų pavyzdį. „Atleiskite, bet mūsų žmonės ne visada turi tualetą namuose, o kalbėti apie internetą tokiems žmonėms dar sunkiau. Mes europiečio teisę žmogui naudotis banko sąskaita esame labai apriboję“, – tikino R. Paukštė.

Mėtytis pareiškimais apie nepakankamą bankų konkurenciją Lietuvoje politikai neturėtų. Tai – Konkurencijos tarybos atsakomybė, teigė naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Mantas Zalatorius. Tiesa, kitas diskusijos dalyvis, bankų klientams atstovaujantis Rūtenis Paukštė buvo kategoriškas – esą bankų konkurencijos šalyje nėra. „Lietuvoje turime tris bankus, kurie užima apie 90 proc.

Jeigu nuspręsite bankomate išsiimti didelę pinigų sumą, nenustebkite, jei sulauksite klausimų iš banko, kur išleidote pinigus ar net be perspėjimo bus užblokuota jūsų sąskaita. Bankai tai vadina prevencija nuo pinigų plovimo, o klientus ginančios organizacijos – priekabiavimu prie žmonių. Priemonės be logikos? Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie tai, kad iš bankomato išsiėmus didelę grynųjų pinigų sumą, bankas ima reikalauti paaiškinimo, kur išleidžiami pinigai.

Nuo liepos įsigalios naujas įstatymas, reguliuojantis kredito būstui išdavimą. Žmonės, imantys paskolą nekilnojamam turtui pirkti, bus geriau informuojami ir turės daugiau laiko apsispręsti. Ekspertas sako, kad bankams bus užkirstas kelias gudrauti keliais ne visai sąžiningais būdais.

Konkurencijos taryba aiškinasi, ar vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Tačiau kol kas neteikiama jokios informacijos apie tyrimą. Taryba pranešė gruodžio 20 dieną pradėjusi tyrimą dėl „Swedbank“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsniui, kuris draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ir riboti konkurenciją, varžyti kitų rinkos dalyvių galimybes ar pažeisti vartotojų interesus.

„Swedbank“ paskelbus naująją kainodarą bei paslaugų planą akcentuojama jo nauda – elektroniniai mokėjimai, sąskaitos tvarkymai pigs. Tačiau skaitytojo teigimu, problemų kils tiems, kurie aktyviai sąskaita nesinaudoja ir naujo plano jiems nereikia – jiems bus užkrautas papildomas mokestis. Skelbiama, kad Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios klientams nebereikės mokėti atskirų sąskaitų aptarnavimo mokesčių, bus panaikinti mokesčiai už mokėjimų eurais įskaitymą.

Esant itin žemoms palūkanų normoms, bankų šansas užsidirbti – būsto paskolų maržos. Atsižvelgdami į prisiimamas rizikas bei stebėdami vienas kito žingsnius, bankai nustato ir savo pelno procentą. Bankams jungiantis ir didėjant koncentracijai, ekspertai tv3.lt portalui pasakoja, kaip tai turėtų paveikti būsto paskolų maržas. Žvelgiant į istoriją matyti, kad didžiausią pelno procentą bankai ėmė 2000 metais, kuomet tik prasidėjo būsto paskolų rinka – 4 proc.

Anksčiau „Danske Bank“ pranešus atsisakant mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo Lietuvoje bei kylant gandams apie „Nordea“ pasitraukimą iš Baltijos šalių, iškyla grėsmė, kad mažėjant konkurencijai vartotojams gali didėti paslaugų įkainiai. Lietuvos bankų klientų asociacijos direktorius Rūtenis Paukštė komentuoja, kad įvairios bankininkystės sritys turi įvairų pelningumą.

Būstą nuomoti, o ne įsigyti – ypač populiaru užsienyje. Ši tendencija ima ryškėti ir Lietuvoje. Visgi, bankams siūlant žemas palūkanas, imama svarstyti, ką geriau pasirinkti – nuomą ar pirkimą. Jaunoji karta bei mobilesnė darbo rinka keičia tendencijas Lietuvoje, mano „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.