putino rusija

Buvusio pasaulio šachmatų čempiono, o dabar – aktyvaus Rusijos opozicijos veikėjo Gario Kasparovo nuomone, Solsberyje įvykdytas pasikėsinimas į šnipą yra Rusijos darbas. O neseniai vykusius Rusijos prezidento rinkimus leidiniui „Wiener Zeitung“ jis pavadino farsu. „Absurdiška rinkimais vadinti šou, kuris vyko Rusijoje sekmadienį. Tai buvo farsas. Vienintelis rinkėjas, kurio balsas iš tiesų yra svarbus, – tai pats Putinas, – pareiškė G. Kasparovas.

Rusijoje įsigalint vis didesnei interneto cenzūrai į Maskvos gatves išėjo protestuotojai, reikalaujantys informacijos ir žodžio laisvės. Kremlius, skelbiama, pastaruoju metu vykdo tikrą interneto vartotojų sekimą, atkerta rusams prieigą prie įvairios Maskvai neįtinkančios informacijos. Konstitucija skelbia, kad cenzūra draudžiama. Bet juk čia Putino Rusija. Įvairios laisvės Kremliui, panašu, nereikalingos.

Ne visi tie, kurie pykstasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žūsta įtartinomis ar žiauriomis aplinkybėmis – toli gražu ne visi. Tačiau gana didelis skaičius žymių Rusijos prezidento politikos kritikų buvo nužudyti, rašoma „The Washington Post“. Paskutinis žymesnis atvejis – Kijeve prieš kelis mėnesius nušauto buvusio Rusijos Dūmos parlamentaro Deniso Voronenkovo, 2016-ųjų pabaigoje pabėgusio į Ukrainą ir ten pradėjusio aštriai kritikuoti V. Putiną, istorija.

Šiuo metu Vašingtone „visa apimančio sandorio“ tarp JAV ir Rusijos idėja kuo toliau, tuo labiau tampa vis mažiau populiari. Tačiau vieną iš pagrindinių užsienio politikos problemų, kurią dabar sprendžia JAV – Šiaurės Korėja – neįmanoma išspręsti be Rusijos dalyvavimo, rašo Leonidas Beršidskis „Bloomberg“. Per pastaruosius kelerius metus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyko suderinti gana glaudžius santykius su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, ir dabar, norint sutarti su šituo ...

2017-ieji neabejotinai taps dviejų didžiųjų valstybių lenktynių dėl įtakos metais. Rusija bandys išsaugoti ne pačius geriausius laikus išgyvenančią ekonomiką, bei toliau provokuos ES skaldymąsi, ir bandys išnaudoti Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią JAV sukeltą chaosą. JAV tuo pat metu neabejotinai turės ištverti ir įgyvendinti naujojo prezidento žadamus ambicingus pokyčius.

 Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas Sankt Peterburge – tikrai ne iš renginių, kuriuose šio straipsnio skaitytojai jaustųsi kaip namuose. Jis daugeliu atžvilgių atspindi, kas yra negerai Europoje ir kaip padėtis gali dar labiau pablogėti. Vis dėlto būtų klaidinga jį laikyti istorinio posūkio tašku. Nemalonu, bet Turkijos ir Rusijos lyderiai turi daug bendra, – ypač panašios jų valdingos ir įtarios asmenybės.

Forumo „Laisva Rusija“ dalyviai ketvirtadienį Vilniuje sprendė klausimą dėl jų gimtosios šalies visuomenės ateities – „ar yra galimybė pasveikti?“. Vyravo nuomonė, kad itin svarbu nepasiduoti „vatnikams“, spausti Rusijos aukščiausiųjų valdžios asmenų sankcijų klausimą. Daugelį dalyvių itin piktina faktas, kad Rusijoje prisivogę ir nusikalstamus įstatymus tvirtinantys atstovai laisvai keliauja po Europą, o jų šeimos – naudojasi europiečių gerbūviu.

Rusijos politologas Aleksandras Sytinas, daugelį metų dirbęs Kremliaus kuruojamame institute, ir puikiai žinantis visą vidaus virtuvę, tv3.lt skaitytojams pristato dabartinio prezidento Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių valdžioje istoriją. Pirmąją dalį, apie netikėtą „vaikėzo iš Peterburgo pavarčių“ atsiradimą valdžioje, galite skaityti paspaudę čia.

Gynybos ministerijos idėja mokymus vykdyti „netikėtų patikrinimų“ formatu gali išprovokuoti karinį konfliktą. Per Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių gynybos ministrų posėdį, birželio 4 d. vykusį Dušanbėje, Sergejus Šoigu pasiūlė ateityje visus KSSO manevrus vykdyti tiktai „netikėtų patikrinimų“ formatu.