profesinis mokymas

Seimas ketvirtadienį priėmė Profesinio mokymo įstatymo pataisas, kuriomis profesinėms mokykloms suteikta daugiau laisvės, į specialistų rengimą labiau įtraukiami darbdaviai.

Vyriausybė siūlo pokyčius profesiniame mokyme: profesinėms mokyklos būtų suteikiama daugiau laisvės spręsti dėl mokinių priėmimo, verslui – daugiau galimybių tiesiogiai įsitraukti į specialistų rengimą. Profesinio mokymo įstatymo pataisas parengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošiasi nuo kitų mokslo metų keisti valstybės finansuojamų vietų planavimo modelį, suteikiant profesinių mokyklų taryboms teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.

Nuo šiandien, vasario 3-osios, norintieji įgyti profesiją gali teikti prašymus dalyvauti žiemos priėmime į profesinio mokymo įstaigas, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iki vasario 15 d. vyksiančiame priėmimo į profesines mokyklas žiemos etape gali dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Vasario 3 d. prasideda priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino 2021 m. bendrojo priėmimo į formaliojo profesinio mokymo programas terminus, rašoma ŠMSM pranešime spaudai. „Įvertinę pernai išplėstas priėmimo ribas, kai stojantieji galėjo į profesines mokyklas ateiti beveik visus metus, kada jiems patogiau, šiemet šią praktiką tęsiame.

Suskaičiavus galutinius bendrojo priėmimo rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet didėja valstybės finansavimą studijoms gavusiųjų skaičius – lyginant su pernai jis išaugo beveik 15 proc. arba 1,7 tūkst.: 2020 m. jis atiteks 13,5 tūkst. pirmakursių, 2019 m. jį gavo 11,8 tūkst. pirmakursių.  „Priėmimo skaičiai rodo, kad pasiteisino sprendimas didinti aukštojo mokslo prieinamumą, nesumažinant studijų kokybės.

Šiemet fiksuojamas didelis susidomėjimas profesiniu mokymu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad norą mokytis rinkoje paklausaus amato bendrojo priėmimo sistemoje jau pareiškė 12,3 tūkst. stojančiųjų. Per tris savaites nuo birželio vidurio, kai bendrojo priėmimo sistemoje buvo užsiregistravę 6,4 tūkst., šis skaičius beveik dvigubai išaugo. „Priėmimui įpusėjus daugiau nei pusė profesiniam mokymui numatytų vietų jau galėtų būti užpildyta.

Prie vieno VšĮ Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ kabineto durų pasitinka lentelė „Prašome netrukdyti. Vyksta egzaminas“. Kai į jį pagaliau leista įžengti ir pašaliniams, juos sutinka džiugios šypsenos. Iš jų galima spėti, kaip pasisekė pirmai Lietuvoje kosmetiko paslaugų profesiją įgijusiai kurčių ir neprigirdinčių merginų grupei. „Ar lengvai atsivėrė profesinės paslaptys?“ – pasmalsavau. Asta Grigaitienė per gestų kalbos vertėją greitakalbe išbėrė: „Šiandien atrodo, kad labai sunku nebuvo.

 Seimas ketvirtadienį priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymą, keičiantį tokio mokymo tvarką. Ji įsigalios nuo kitų metų rugsėjo. Nauju reguliavimu apribota galimybė neribotai valstybės lėšomis mokytis profesinėse mokyklose, užkirs kelią stoti į profesines mokyklas tik dėl socialinių garantijų, o profesinis orientavimas bus integruotas į bendrąjį ugdymą. Įstatymas numato, kad pirminis profesinis mokymas nemokamas bus tik du kartus.

Pastaruoju metu visuomenė neatsistebi, kaip pertvarka keičia pertvarką sveikatos srityje. Dar neseniai panašiu tempu pertvarkas vykdė ir švietimiečiai. Lapkričio pradžioje visuomenei buvo pristatyta pirmą kartą profesinio mokymo būklės apžvalga. Kritikos strėlės iškart smigo į daugelį profesinių mokyklų, kurios labiausiai kaltintos specialistų ruošimu ne tam poreikiui, kuris iš tiesų yra.