pridėtinė vertė

Lietuvos verslo lūkesčiai, nepaisant pasaulio ūkio lėtėjimo, įgauna pagreitį. Daugiau optimizmo skleidžia vidaus vartojamu mintančios veiklos. Paslaugų sektorius (išskyrus statybą ir prekybą) Lietuvoje sugeneruoja apie pusę visos pridėtinės vertės, todėl šių veiklų optimizmas palaikys šalies ūkio plėtrą šiemet. Ekonominių vertinimų rodiklis atspindi dabartines verslo tendencijas paslaugų, vartotojų, statybos, mažmeninės prekybos ir pramonės sektoriuose.

Nesistebėkite, jeigu jūsų atlyginimas netenkina. Uždarbio dydis priklauso nuo to, kiek jūs esate pajėgus sukurti pridėtinės vertės per laiko vienetą. Ir tai galioja bet kuriai įmonei. Tuo įsitikinęs interneto sprendimų bendrovės „Gaumina“ direktorius Darius Bagdžiūnas. „Login 2014“ konferencijoje jis savo pranešimo metu dalijosi mintimis apie ateities tendencijas darbo rinkoje. „Pinigai yra reliatyvu.

Saulius Kromalcas Kas nutiktų, jei „Mc Donalds” ar „Apple“ šiandien nebūtų apsaugoję savo prekinių ženklų, maisto ruošimo ar inovacinių technologinių sprendimų? Ar jie išliktų tokie paklausūs, jei kiekvienas norintis galėtų ženklinti savo produkciją ar tiražuoti jau sukurtus dalykus? Iš pirmo žvilgsnio ne pirmaeiliai dalykai sulaukia vis didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Didžiųjų pasaulio kompanijų patentų karai jau senokai ima dominuoti ne tik Lietuvos naujienų portaluose.

Mikro- (nuo 1 iki 9 darbuotojų) ir mažos (nuo 10 iki 49 darbuotojų) įmonės sudarė didžiausią dalį visų Lietuvos įmonių – 98,3 procento visų nefinansinių įmonių. 2011 m., palyginti su 2010 m., mikro- ir mažų įmonių skaičius labiausiai padidėjo statyboje (40,1 %) ir profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (15 %) bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Mikro- ir mažų įmonių pajamos sudarė 39,3 procento visų įmonių pajamų ir padidėjo 24,3 procento.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys, kalbėdamas apie praėjusios kadencijos Vyriausybės sutartį su tarptautine korporacija IBM, pažymi, jog dažnai daug reklamuojamos sutartys Lietuvai reikiamos pridėtinės vertės nesukūrė. "Tendencijos rodo, kad dažnai labai reklamuotos, labai blizgučiais nukabintos sutartys buvo šnipštas ir realiai jos Lietuvai nesukūrė reikiamos pridėtinės vertės.

2011 m. turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė sudarė 2,7 mlrd. litų, arba 2,9 procento šalies bendrosios pridėtinės vertės, ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 15 procentų, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Turizmo produkcija išaugo 10,5 procento ir sudarė 5,3 mlrd. litų to meto kainomis. 2011 m. šiame sektoriuje dirbo 41,9 tūkst. asmenų, t. y. 4,7 procento visų privataus sektoriaus darbuotojų.

„Lietuvoje žmonės nemoka atskirti verslininko ir įmonės vadovo. Aš esu įmonės vadovas, bet negalėčiau savęs vadinti dideliu verslininku“, – dar pokalbio pradžioje perspėjo bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. Tikru verslininku M. Gedvilas laiko įmonės valdybos pirmininką ir bendrovės įkūrėją akcininką Daną Tvarijonavičių, įkūrusį krakmolo gamybos kompaniją, tačiau sutinka, kad daugelis įmonės sėkmės dalykų priklauso ir nuo to, kas jai vadovauja.

Daugiau kaip 1000 susitikimų įvyko tarp verslo ir mokslo atstovų praėjusią savaitę tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics 2012“ metu. Bendradarbiavimo galimybių su lietuviais ieškojo verslininkai ir mokslininkai iš JAV, Izraelio, Austrijos, Švedijos, Šveicarijos, Rusijos, Vokietijos, JK, Kazachstano, kitų šalių.

Gyventojų apklausa atskleidė, kad lietuviai verslininkus laiko darbo vietų kūrėjais, tačiau kartu pasigenda etiškos ir skaidrios jų veiklos. Tokie rezultatai paaiškėjo pirmą kartą Lietuvoje atlikus „Verslumo stebėsenos tyrimą“. Kone kas antras apklausoje dalyvavęs gyventojas tvirtino, kad verslininko karjera turi daugiau privalumų nei trukumų. Beveik 70 proc.