povilas stankevičius

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio darbo užmokesčio ir spartėjančios infliacijos spiralė neleidžia vartotojams iki galo mėgautis aukštesniais atlyginimais – kylančios kainos suvalgo dalį perkamosios galios.

„Sodrai“ nusprendus viešai skelbti vidutinius atlyginimus, mokamus Lietuvos įmonėse, dėmesys nukrypo į didžiausius atlyginimus mokančiuosius. Pažvelgus į jas matyti, kad jos pasižymi ne tik mažu darbuotojų skaičiumi, bet ir tai, jog yra ne lietuviškos kilmės. Didžiausias šalies vidurkis užfiksuotas įmonėje „Biotecha“, kuri užsiima prekyba laboratorine įranga. 16 darbuotojų turinčioje įmonėje sausio mėn. vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ siekė 36973,68 Eur.

Skirtingose šalyse skirtingos ir maisto produktų kainos – tai faktas. Nepaisant to, kitų Europos šalių kainas su mūsiškėmis bandoma gretinti kone kasdien, ypač atkreipiant dėmesį į prekes, kurios Lietuvoje brangesnės. Norėtųsi, kad Lietuvoje viskas būtų pigiausia, tačiau yra daugybė objektyvių veiksnių, lemiančių tokius kainų skirtumus ir kartais jie nėra mūsų pusėje. Mūsų šalies statistikos specialistai didžiąją 2016-ųjų dalį nefiksavo jokios ar tik labai menką infliaciją.

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti vidaus vartojimo lėtėjimą, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje spartėjanti infliacija gali netgi paskatinti Lietuvos gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų, taip padidinant vartojimo apimtis.

Kaip ir tikėtasi, Europos Centrinis Bankas nusprendė nekeisti palūkanų normų ir kiekybinio skatinimo programos tempo. Po ECB pinigų politikos nustatymų sprendimo, rinkų dalyviai laukė spaudos konferencijos, kurioje žurnalistai stengėsi išgauti iš Mario Draghi bent mažą užuominą apie kiekybinio skatinimo programos ateitį. 80 mlrd. eurų per mėnesį į euro zonos ekonomiką įliejančią programą yra planuojama užbaigti kitų metų kovą.

Darbdaviai daug kalba, kaip trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tuo tarpu emigracija ne tik, kad nemažėja, bet ir didėja. Žiūrint į laisvas darbo vietas matyti, kad jų itin padaugėjo, tačiau ar tai blogas ženklas? Palyginome laisvas darbo vietas nuo 2012 metų iki naujausių duomenų, 2016 metų antro ketvirčio.

Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tema, rodos, iškedenta iki smulkiausių detalių, tačiau emocijų dedamoji vis dar užgožia racionalius skaičiavimus. Rytų Europos šalys savo santykį su „Brexit“ dažniausiai vertina per emigravusių tautiečių prizmę, dažnai pamiršdamos, kad Jungtinė Karalystė yra ir prekybos partnerė. Paprastai ne pati reikšmingiausia, tas tiesa, tačiau net ir nedideli pokyčiai gali neigiamai paveikti regiono šalių augimą.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

Statistikos departamentas pagerino Lietuvos ūkio plėtros rodiklį – pagal antrąjį įvertį, Lietuvos ūkis pirmąjį šių metų ketvirtį augo 2,5 proc. Taigi Lietuva išsiveržė į Baltijos šalių lyderius. Pagrindiniu ekonomikos varikliu išliko namų ūkių vartojimas, o dėl žemos palyginamosios bazės sparčiai kilo prekių ir paslaugų eksportas. Dėl naujo ES investicijų laikotarpio kritusios investicijos ir prastėjančios įmonių vadovų nuotaikos šalies augimo per daug nesustabdė.