po krymo

Pasaulis ginkluojasi už vis didesnę sumą kasmet, skelbia ekspertų pateikti 2017 metų duomenys. Po Krymo aneksijos pradėjo pradėjo augti NATO šalių išlaidos ginkluotei. Rytuose – Kinija taip pat ženkliai didina išlaidas kariuomenei, o tai matydamos neatsilieka ir Japonija su Australija.

Po Krymo puolimo sekė beprasmiškas karas Ukrainoje ir begėdiškai melagingos informacinės kampanijos žiniasklaidoje. Nuo to laiko praėjo ketveri metai.

Prieš dvejus metus Krymą aneksavęs ir išprovokavęs vieną sudėtingiausių pasaulinių geopolitinių krizių per pastaruosius kelis dešimtmečius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu „Bloomberg“ perspėjo, kad Kaliningrado klausimas yra „Pandoros skrynia“, kurios „geriau neatidarinėti“. „Jeigu kam nors norėtųsi pradėti peržiūrinėti Antrojo pasaulinio karo baigtį, pamėginkime diskutuoti šia tema.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaudamas Dūmos posėdyje pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi aptarti „lygios visiems kolektyvinės gynybos sistemos“ kūrimą. „Būtina sukurti neblokinę, lygią visoms valstybėms kolektyvinės gynybos sistemą. Rusija yra pasirengusi aptarti šį svarbiausią klausimą ir ne vieną sykį reiškė norą dialogui“, – teigė Rusijos prezidentas. Vakarų šalių karinis aljansas NATO šiais metais ėmėsi veiksmų, kuriais būtų galima išvengti galimos Rusijos agresijos.

Po Krymo užgrobimo, kurį įvykdė Rusija, jau praėjo daugiau nei dveji metai. Maskva aktyviai įveda „savo tvarką“ pusiasalyje. Nenuostabu, jog esminis šios „tvarkos“ bruožas – valdančiojo kurso ir įvykdytos aneksijos oponentų persekiojimas. Krymas tapo viena problemiškiausių teritorijų Rusijoje, žiūrint iš žmogaus teisių perspektyvos. Iš čia persekiojamų etninių ir socialinių grupių ypač išsiskiria Krymo totorių atvejis. Situacijos sudėtingumą galima suprasti, pažiūrėjus į ją plačiau.

Šiandien ypač išpopuliarėjo politinių procesų pavadinimai, kurie skamba kaip populiarių filmų tęsiniai: pavyzdžiui, Minskas-2, Maidanas-3 ir pan. Apie vieną iš tokių reiškinių bus ir šis straipsnis. Jame nagrinėjama, ką Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas norėjo (ir ką sugebėjo) pasakyti savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje.

 Ukrainos krizei įgavus naują pagreitį, o Rusijos ir Vakarų konfrontacijai peraugus į rimtą geopolitinį lūžį, pasaulis susidūrė su vienu didžiausiu iššūkių per daugybę metų, teigia žurnalo „The Economist“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Lucasas. „Matome rimtą konfrontaciją su Rusija, ypač grasinančia branduoliniais ginklais. Tokiu atveju yra keletas scenarijų. Pirmas – Rusija nusileidžia, kas mažai tikėtina.

Internete platinamas pareiškimas apie Krymo totorių nuotaikas, Rusijai siekiant "išvaduoti" šią teritoriją. „Mūsų tauta vieną kartą buvo išvaryta iš gimtųjų žemių, mes nenorim, kad pasikartotų ši tragedija. Todėl mes kreipiamės pagalbos (į Azerbaidžano, Turkijos ir Kazachstano prezidentus): Nepalikite savo brolių ir seserų šią sunkią akimirką. Rusija mums vėl rengia tremtį ir represijas.