philae

Pirmą kartą po kelių mėnesių miego pabudo ir į Žemę signalą pasiuntė Europos Kosmoso Agentūros zondas „Philae“, lygiai prieš septynis mėnesius nutūpęs ant už kelių šimtų milijonų kilometrų nuo mūsų skriejančios kometos. Mokslininkai jau galvojo, kad 10 metų vykęs projektas žlugo, nes zondas blogai nusileido ant kometos, tačiau „Philae“ pabudimas – nauja viltis žmonėms sužinoti daugiau apie visatos susikūrimą.

Mėnesius „miegojęs“ Europos kometos zondas „Philae“, skriejantis Saulės link, praėjusią naktį „nubudo“, sekmadienį pranešė Prancūzijos kosmoso agentūros CNES prezidentas. „Dviejų minučių periodu gavome naujus signalus iš („Philae“), kaip ir 40-ies sekundžių duomenis“, – sakė Jeanas-Yves‘as Le Gallis. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Europos kosminis aparatas „Rosetta“ patyrė navigacijos problemų ir ryšio su Žeme sutrikimų po to, kai pataikė į dulkių ir dujų debesį, paleistą iš aparato sekamos kometos, ketvirtadienį pranešė misijos valdymo centras.

Ketvirtadienį vėl kilo sujudimas dėl laukiamų iš kosmoso naujienų – mokslininkai vėl ėmė klausytis, ar atgijo robotinė laboratorija „Philae“, nutupdyta ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos už 460 mln. kilometrų nuo Žemės. Socialiniame tinkle „Twitter“ padrąsinančios žinutės ėmė plisti su žyma #WakeUpPhilae, kai nuo 1 val. Grinvičo (3 val. Lietuvos) laiku atsivėrė seniai lauktas ryšio langas tarp Žemės ir skalbyklės dydžio zondo, praėjus lygiai keturiems mėnesiams nuo jo atvykimo į kometą.

Kometoje beveik sėkmingai nutūpęs ir duomenis apie ją siuntęs zondas, kuris nutilo išsekus baterijoms, gali vėl atgyti kovo mėnesį, gavęs daugiau saulės šviesos, pareiškė pirmadienį Prancūzijos kosminių tyrimų vadovas. „Zondo „Philae“ saga turėtų tęstis“, – sakė žurnalistams Paryžiuje Nacionalinio kosmoso tyrimų centro (CNES) vadovas Jeanas-Yves Le Gallis (Žanas Ivas le Galis) apie robotinę laboratoriją, tupinčią ant dulkėto ledo luito, skriejančio kosmine erdve.

Pirmą kartą žmonijos istorijoje kometą tyrinėjęs zondas aptiko organinių molekulių pėdsakų taip pat nustatė, kad kometos paviršius yra gerokai kietesnis, negu manyta, sakė antradienį mokslininkai, analizuojantys iš robotinės laboratorijos „Philae“ gautus duomenis. „Philae“ užmigo Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiuje šeštadienį, kai po 60 valandų darbo, kometai skriejant Saulės link 18 km per sekundę greičiu, badant ir tiriant jos paviršių išsikrovė zondo baterijos.

  Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Philae“ pasiuntė į Žemę duomenų apie kometos branduolio grunto gręžimo eksperimentą, kuris buvo viena svarbiausių šios misijos operacijų, tačiau galiausiai turėjo išsijungti dėl energijos stygiaus akumuliatoriuose, šeštadienį nurodė misijos mokslininkas.

Europos kosmoso agentūra (ESA) ketvirtadienį paskelbė pirmąją nuotrauką, padarytą ant kometos branduolio nusileidusio zondo „Philae“, pridūrusi, kad ši kibernetinė laboratorija tebėra stabili, nors nesugebėjo patikimai prisitvirtinti. Pradinį mokslininkų džiaugsmą dėl sėkmingo istorinio nusileidimo šiek tiek aptemdė žinia, kad harpūnai, kurie turėjo įsmigti į kometos branduolio paviršių, nesuveikė kaip tikėtasi, todėl zondas dukart atšoko prieš galutinai nutūpdamas ant 4 km kometos paviršiaus.

Europos mokslininkai ketvirtadienį tikisi sulaukti duomenų srauto, kai jų pasiųstas kibernetinis zondas buvo atliko pirmąjį per kosminių tyrimų istoriją nusileidimą ant kometos branduolio, pradedant naują reikšmingą etapą itin ilgos trukmės misijoje, per kurią bus ieškoma atsakymų į daugelį klausimų apie Saulės sistemos evoliuciją.