nykimas

 Visaginiečiai po atominės elektrinės uždarymo niekaip neranda darbo ir bėga iš Visagino arba į didmiesčius, arba dar dažniau – ir visai palieka Lietuvą. Tiesa, miesto valdžia didesnės bėdos nemato, ir sako, esą priešingai, padėtis gerėja, ir jau netrukus Visaginas taps klestintis. Tiesa, tam reikia prisivilioti kuo daugiau įmonių, sukursiančių darbo vietas. Ignalinos atominė elektrinė - pirmoji pasaulyje, nutraukusi nesaugių reaktorių veiklą.

Emigracija ir skurdas iš Lietuvos žemėlapio tiesiog šluote šluoja regionus. Net didesniuose miestuose jau uždarytos mokyklos, kaimai dėl paskutinio kultūros spindulio kovoja sunkiai suvokiamom priemonėm – kai mokykloje lieka vos 30–40 vaikų, jos gaivinamos dirbtinai – verčiamos med. punkto, kultūros centro ir darželių junginiais. Tačiau tai tik ,,priešmirtinis’’ mokyklų gaivinimas – vaikų regionuose mažėja dešimtimis kartų – šeimos emigruoja jau kartu su pensininkais tėvais.

Dėl nykstančių gyvenimo plotų ir žmogaus veiklos poveikio gepardai greitai artėja prie išnykimo ribos, sakoma šią savaitę paskelbto naujo tyrimo išvadose, kuriose mokslininkai ragina imtis skubių veiksmų greičiausiems planetos gyvūnams išsaugoti. Gepardų skaičius Zimbabvėje per pastaruosius 16 metų sumažėjo daugiau nei 85 proc., o Irane jų liko mažiau nei 50, skelbia Londono zoologų draugija ir Laukinės gamtos išsaugojimo draugija.

Šešiasdešimtmetė Regina – viena iš nedaugelio Kiemelių kaimo gyventojų turinti savo nedidelį ūkį – arklį Čigoną, keletą ožkų. Moteris įsitikinusi, anksčiau ar vėliau kaimas virs vaiduokliu, mat jauni žmonės išvažiuoja, o seni gyventojai išmiršta. „Nykstantis, kas gi čia gyvens? Aš sakau – aš sena, mano vyras senas, va arklį turiu, gyvulių turiu. Ir viskas. Ką čia mano sūnus gyvens? Baikite jūs, niekada taip nebuvo ir nebus. Praeikite per kaimą – pusę kaimo jau nebėra.

Per vieno žmogaus gyvenimą negalima matyti klimato kaitos, nes klimatas keisdavosi per tūkstančius, milijonus metų. Dabar, kada mes labai smarkiai pradėjome lemti klimatą, klimato kaitą mes galime matyti jau vieno žmogaus gyvenime ir netgi vaiko gyvenime, „Žinių radijui“ sakė klimatologė Audronė Galvonaitė.   „Labai dažnai mes supainiojame du dalykus: klimatą ir orus. Sako, koks čia klimato šiltėjimas, jeigu vasarą šaltą arba naktys šaltos. Tai yra orai, tai yra dinamika.

Šiandien net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose veikiančios parduotuvės gali leisti savo klientams atsiskaityti banko kortelėmis. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, grynųjų pinigų naudojimas kainuoja šimtus milijardų eurų, taigi akivaizdu, kad ilgainiui bus pasirinkta elektroninė alternatyva. „Elektroniniai pinigai yra žymiai pigesni už grynuosius. Skaičiuojama, kad Europoje kas metus išleidžiama apie 100 mlrd.

Pastaruoju metu vyksta svarbūs pokyčiai asmens bankinės informacijos teikimo srityje, visų pirma informacijos teikimo metoduose ir apimtyse. Iki šiol institucijos, norinčios gauti iš finansų įstaigų reikalingą informaciją apie konkretų asmenį, turėjo pateikti užklausą. Tačiau jau greitai viskas apsivers – bankai ir kitos finansų įstaigos teiks informaciją ne tik pagal atskirą paklausimą, bet ir automatiškai.

Per pastaruosius 50 metų augalų ir gyvūnų rūšių įvairovės nykimas yra didesnis nei bet kada anksčiau. Kasdien teršiamas pramonės ir transporto išmetamomis dujomis oras sukelia rimtas aplinkos užterštumo problemas bei prisideda prie pasaulinio klimato atšilimo. Dėl pastarojo, kyla vandenynų ir jūrų vandens lygis, auga vidutinė metinė oro temperatūra, keičiasi metų laikų trukmė, jų pradžia ir pabaiga.

Atlanto mėlynpelekiai tunai, atsidūrę ties išnykimo riba, pirmą kartą po daugelio dešimtmečių suteikė populiacijos atsikūrimo vilčių. Atlantinių tunų mėgėjai gali šiek tiek lengviau atsikvėpti: jūrų biologai pranešė, kad grėsmingai sumažėjusi mėlynpelekių tunų populiacija pamažu pradeda atsigauti.