mažosios lietuvos

Vaizdingu kraštovaizdžiu ir piliakalnių gausa pasižymintis Žemaitijos regionas šiandien dar labiau gražėja – įgyvendinama daugiabučių namų renovacija negrįžtamai keičia tiek mažesnių, tiek didesnių miestų veidus. Daugiau nei 10 šalies savivaldybių apimančiai Žemaitijai neretai yra priskiriamas ir beveik visą Baltijos pajūrio ruožą aprėpiantis Mažosios Lietuvos etnografinis regionas, į kurį patenka tokie miestai kaip Klaipėda, Palanga ar Šilutė.

Kelionės su vaikais gali būti tikras iššūkis – mažieji keliauninkai greit pavargsta, trumpai domisi vienu objektu ir netrunka įkišti nosių į išmaniuosius telefonus. Ką daryti, kad kelionė teiktų džiaugsmą ir jums, ir vaikams? Gerai apgalvoti kelionės maršrutą ir išsirinkti šaunią vietelę, kurioje neteks nuobodžiauti. Jei išsiruošėte į kelionę su vaiku, laikykitės svarbiausios taisyklės – kuo trumpesni atstumai nuo skirtingų objektų.

Tik kalendoriniam pavasariui prasidėjus, sostinėje jau nuo kovo 6 dienos vyksta Kaziuko mugė. Vilniečiai bei miesto svečiai kviečiami į „Regionų dienas“, kurios trunka net 3 dienas.  Pasižiūrėti, ką galima įsigyti Kaziuko mugės metu, suskubėjo tiek jauni, tiek vyresni žmonės, kurie stebino nepriekaištinga apranga. Nepaisant to, kad drėgnas oras, kiek vėsiau, tačiau žmonės išskubėjo paganyti akis į Kaziuko mugėje pardavinėjamus skanumynus bei aksesuarus.

Kaišiadorių teismui perduota byla dėl gaisro, kilusio pernai per festivalį „Granatos Live“ Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Gaisras, bylos duomenimis, kilo dėl naudotų netinkamų fejerverkų. Turto sunaikinimu dėl neatsargumo byloje kaltinami fizinis ir juridinis asmenys, nė vienas iš jų kaltės nepripažįsta, penktadienį pranešė prokuratūra.

Jau šį savaitgalį, rugpjūčio 3-5 dienomis, vyksiančio festivalio „Granatos Live“ organizatorių laukia nemenki iššūkiai. Visų pirma, jie turi tikėtis, kad nepasikartos tai, kas nutiko pernai, kai Rumšiškėse festivalio metu kilo gaisras. Bet dukart į tą pačią vietą žaibas juk netrenkia. Tačiau iššūkių, panašu, bus ir daugiau.

Lietuvos himną giedame svarbiausiomis mūsų šaliai akimirkomis, su pasididžiavimu klausome jo po sėkmingų Lietuvos sportininkų pasirodymų, kylant šalies vėliavai. Turbūt daugelis galėtų įvardyti ir Himno autorių – Vincą Kudirką, tačiau ar žinome, kokį kelią V. Kudirkos sukurta „Tautiška giesmė“ nuėjo, kad taptų Himnu. Konkurencija V. Kudirkos „Tautiškai giesmei“ Iki Vinco Kudirkos „Tautiškai giesmei“ tampant Lietuvos Himnu, buvo ne vienas kūrinys, kuris pretendavo į himno vardą.

Festivaliui „Granatos Live“, per kurį šią vasarą sudegė du Lietuvos liaudies buities muziejaus pastatai, kitąmet bus leista grįžti į Rumšiškes, teigia muziejaus direktorės pavaduotoja Alvyda Jociuvienė. „Kad bus, tai tikrai. Sutartyje bus punktų daugiau, sudėtingesnė, bet ji lieka“, – BNS sakė A. Jociuvienė. Ji taip pat pabrėžė, jog su festivalio organizatoriais sutarta dėl pastatų atstatymo. „Jie atstatys tiesiog, o kiek kainuos – nežinome. Jau viskas sutarta, jau vyksta darbai“, – teigė ji.

Kaip tinkamai ugdyti mąstantį ir kūrybingą žmogų – diskusijas kelianti nesenstanti tema. Pedagogai įsitikinę, kad šiame procese didesnį vaidmenį turi atlikti gimtosios kalbos mokymas. Tačiau norint pasiekti efektyvių rezultatų, būtina kurti nestandartines, kūrybiškumą skatinančias bei integruotas lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

Sekmadienį Rumšiškių liaudies buities muziejuje gaisras kilo nuo pašalinio ugnies šaltinio, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Kasnauskaitė BNS pirmadienį sakė, kad gaisras pastatuose kilo nuo išorinio poveikio – nenustatyta, kad jį būtų sukėlę pastate buvę prietaisai. „Techninių priežasčių gaisrui kilti nenustatyta“, – nurodė ji.