Mars One

Kalbų apie žmonių misiją į Marsą daug. Tik kažkodėl niekas nekalba apie Venerą. Kodėl gi ne Venera? Sunku patikėti, bet Venera – žymiai geresnė alternatyva žmonijos kolonijai. Iš pirmo žvilgsnio tai nuskambės kaip nesąmonė, tačiau Venera, ko gero, yra palankiausia žmonijai gyvenimo vieta Saulės sistemoje po Žemės. Nesąmonė tai tik iš pirmo žvilgsnio. Kaip tik todėl apie Veneros kolonizavimo galimybes labai rimtai svarsto ir NASA. Bet apie viską – iš pradžių.

Vienas iš programos Mars One įkūrėjų bei dabartinis vykdomasis direktorius Basas Lansdorpas yra tikrai ambicingas žmogus: jis ne tik ketina nusiųsti žmones į Marsą jau 2025 m., tačiau padaryti taip, kad ten atsiradusi gyvenvietė galėtų veikti savarankiškai. Aišku, tam reikalingos didžiulės investicijos, dalį kurių planuojama gauti, rengiant TV transliacijas iš visų programos paruošiamųjų etapų: pradedant treniruotėmis ir baigiant pilnaverčiu gyvenimu Raudonojoje planetoje.

Mokslininkų kritika misijai „Mars One“ netyla. Jie apskaičiavo, kad pirmieji Raudonosios planetos kolonistai ten išgyventų vos 68 dienas. Prieštaringai vertinamas projektas „Mars One“ siūlo neįtikėtiną galimybę – bilietą į vieną pusę į Marsą. Jie tikina žinantys, kaip Marsą padaryti gyvenamą žmonėms, tačiau Masačusetso technologijų universiteto (MIT) mokslininkai su tokiais teiginiais nesutinka. Jų nuomone, kolonistai pradėtų mirti jau po 68 dienų nuo atvykimo.

Pelno nesiekianti organizacija „Mars One“ užbaigė dar vieną būsimų Marso kolonistų atrankos etapą, po kurio misijos kandidatų skaičius sumažėjo nuo 1058 iki 705 asmenų. Dabar pretendentai bus kalbinami interviu metodu (interviu transliuos televizijos), o po to visi jie bus suskirstyti į 4 žmonių grupeles – 2 vyrai ir 2 moterys. 353 pretendentų buvo atsisakyta dėl asmeninių ar medicininių priežasčių. Iš likusių 705 pretendentų, 418 yra vyrai, o 287 – moterys.

Daugiau nei tūkstantis kandidatų iš maždaug 200 tūkst. pretendentų buvo atrinkti dalyvauti pasiruošimuose Marso kolonizavimo misijai, kurią iš dalies finansuos televizijos realybės šou, nušviesiantis šio projekto dalyvių mokymus ir tolesnius žingsnius, ketvirtadienį pranešė organizatoriai.

Nyderlandų bendrovė „Mars One“, pasišovusi 2023 m. nuskraidinti į Marsą 4 žmones, pranešė užbaigusi antrąjį kandidatų atrankos etapą ir paskelbė atrinkusi 1058 savanorius, kurie galės tęsti tolimesnį astronautų atrankos procesą. Iš viso savo paraiškas dalyvauti „Mars One“ projekte buvo pateikę daugiau nei 200 000 žmonių iš daugelio pasaulio šalių, taip pat ir iš Lietuvos. Taigi, konkurso rengėjai jau atmetė 99,5 proc. visų pateiktų kandidatūrų.

Projekto „Mars One“ steigėjas olandas Basas Lansdorpas, planuojantis po kelių metų į Marsą be bilieto atgal išsiųsti pirmuosius žmonijos kolonistus, prabilo apie tai, kad palikuonių jie sulaukti negalės – bent jau kol nebus atlikti reprodukcijos eksperimentai su gyvūnais ir nepaaiškės, kad Marso sąlygomis įmanoma susilaukti sveikų palikuonių. „Nerekomenduojame pirmiesiems kolonistams susilaukti vaikų, – specialioje „Mars One“ konferencijoje Maskvoje kalbėjo B. Lansdorpas.

 Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“ Organizacija „Mars One“ į Marsą planuoja nuskraidinti pirmuosius žmones, kurie turės įkurti koloniją ir liks ten gyventi. Bilieto į vieną pusę siekiantis lietuvis Marijus Byčius pasakoja, kad 2018 m. išskrenda misija, kuri Marse pastatys pirmuosius statinius. „Statiniai bus pastatyti. 2018 m. išskrenda misija, kuri privalo pastatyti statinius (netgi atsargines kopijas ypatingiems atvejams), kuriuose ir bus apsigyventa.

Nyderlandų bendrovė „Mars One“, pasišovusi nuskraidinti į Marse įkurtą pirmąją žemiečių koloniją 4 savanorius, kurie niekuomet nebegrįš į Žemę, pranešė baigusi projekto dalyvių registravimą. Iš viso „Mars One“ projekte užregistruota 202 586 pretendentai į pirmuosius Marso kolonistus. Tarp užsiregistravusių yra ir 5 Lietuvos gyventojai. Pasak bendrovės atstovų, dabar bus vykdomas antrasis atrankos etapas, kurio dalyviai bus įvardyti šių metų pabaigoje.