makroekonomika

Antroje liepos pusėje rinkos vertino prieštaringus didžiausių pasaulio ekonomikų signalus. Ir JAV, ir Kinijoje fiksuoti teigiami makroekonominiai duomenys, tačiau nerimas dėl naujų susirgimų ir jų įtakos ekonomikos atsigavimui išlieka. Pagrindinės viltys dedamos į vakciną, kuri turėtų pasirodyti dar iki metų pabaigos. Tuo metu Europoje investuotojai galėjo pasidžiaugti istoriniu ES narių susitarimu dėl 750 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo fondo.

Didžioji dauguma Lietuvos įmonių vadovų ir toliau ketina kelti atlyginimus darbuotojams. Visgi pastebima – nors atlyginimai didėja jau kelerius metus, įmonės vis dar jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o tai viena esminių priežasčių stabdančių verslo plėtrą. „PwC“ atlikta verslo įmonių vadovų apklausa Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvos vadovai nors ir darosi atsargesni prognozuodami savo įmonės pajamų augimą, net 88 proc. iš jų vis dar planuoja didinti atlyginimus, o likę 12 proc.

Per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo lietuvių, kurie galvoja gyvenantys geriau. Be to, skaičius tų, kurie save gyvenimą laikytų skurdžiu, sumažėjo du kartus. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.

Didesnis uždarbis, mažesnis nedarbas, nuosaikiau augančios maisto kainos ir mažėjanti infliacija – tokius skaičius pateikia Finansų ministerija, pristatydama svarbiausių Lietuvos ekonominių rodiklių prognozę. Maža to, ministerija teigia, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos.

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali būti labai naudingi pašnekovai, kurie gali papasakoti daug įdomių dalykų, tik reikia mokėti su jais kalbėti.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių dėmesys bus nukreiptas į JAV, kur vyks dvi dienas truksiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimas. Tuo tarpu euro zona skelbs bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nedarbo lygio duomenis. Rinkos iš FED netikėtumų nelaukia Manoma, kad JAV centrinis bankas po dvi dienas vyksiančio posėdžio šios savaitės viduryje, staigmenų nepateiks – bazinės palūkanų normos turėtų išlikti 0,25-0,5 proc. ribose.

Nors pastaruoju metu pasaulio ekonomikos ateitis darosi vis sunkiau nuspėjama, euro zonos makroekonominiai rodikliai kol kas rodo, kad regiono ekonomika toliau po truputį atsigauna. 2015 m. euro zonos BVP augimo įvertis buvo 1,5 proc. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2016–2017 m. euro zonos ekonomika augs apie 1,7 proc. Tai sparčiausias metinis augimas nuo 2011 m. Vis dėlto, euro zonos BVP tik dabar baigia pasiekti lygį, stebėtą prieš pasaulinę finansinę krizę.

Lietuvoje ketvirtadienį darbą pradeda Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. TVF Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento vadovo Christopho (Kristofo) Klingeno, dirbs iki kovo 16 dienos. Fondo ekspertai analizuos bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, įvertins ūkio raidos tendencijas, padėtį finansų sektoriuje, biudžeto ir socialinės politikos priemonių įgyvendinimą.