m. k. čiurlionis

Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje Kaune lankytojai nuo kitos savaitės galės išvysti dvylika šio autoriaus paveikslų, perkurtų trimačiu (3D) formatu. Kaip pranešė muziejus, šių 12 paveikslų kūrimo procesui 10–15 procentų buvo naudojamas dirbtinis intelektas, o 85–90 procentų darbo atliko grafikos reprodukcijų specialistai, sujungę dvi skirtingas 3D programas. Šios technologijos Lietuvoje panaudojamos pirmą kartą.

Gamta ir miškas buvo nuolatiniu žmogaus globėju nuo pat žmonijos atsiradimo. Mūsų protėviai tūkstantmečiais gyveno miško suformuotame kraštovaizdyje, veikiami jo simbolių ir paslapčių. Mūsų kraštas kaimynams dažnai buvo gūdžiomis giriomis apaugusi terra incognita, kaip ir kadaise miškingoji Germanija – romėnams. Miškas tuomet buvo pagrindinis maisto, energijos ir žaliavų šaltinis, o taip pat sudvasintas ir net suasmenintas prieglobsčio teikėjas.

„2016-ieji metų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių renginiai jau įsibėgėjo, tenka aktyviai prisidėti prie kultūros sostinių veiklų. Matau ir jaučiu, kokią svarbą ir reikšmę toks titulas, pripažinimas turi paprastam kaimo žmogui. Į mažus miestelius, galbūt daugeliui net negirdėtus iki šiol, atvyksta garsiausi šalies kultūros atstovai, kūrėjai“, - teigia daug visoje Lietuvoje koncertuojantis operos solistas Liudas Mikalauskas.

Kauno miesto savivaldybė šiemet planuoja savo lėšomis įrengti šešias atminimo lentas, skirtas įsimintiniems įvykiams ir nusipelniusiems Kaune gyvenusiems asmenims. Sprendimo projekte, kuriam dar turės pritarti miesto savivaldybės taryba, siūloma Vilniaus gatvėje įrengti atminimo lentą dailininkui ir kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.

Raminta Levandraitytė, LRT.lt Plačiau pasaulyje Mikalojus Konstantinas Čiurlionis nėra žinomas, teigia savarankiškai šio menininko kūrybą atradę užsienio mokslininkai. Lietuvių menotyrininkai mano, kad Lietuva galėtų pristatyti save pasauliui per šio menininko kūrybą. „Čiurlionis turėtų būti mūsų „brendas“, vardas, su kuriuo išeitume į pasaulį“, – sako muzikologas Rimantas Astrauskas.

Tadas Jačiauskas, LRT televizijos laida „Durys atsidaro“, LRT.lt Kone visi esame apie jį girdėję. Šiek tiek mažiau tų, kurie yra apie jį girdėję, yra matę jo paveikslus. Gal šiek tiek mažiau yra klausę jo muzikos. Jau greitai bus galima pamatyti baletą apie šį dailininką. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pristato kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“. Ruošiamasi rodyti tą patį M. K. Čiurlionį, tik kita forma. Šiuo metu vyksta intensyvios repeticijos.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai į paveikslų saugyklas ir muziejus yra sugrąžinę šimtus žinomų dailininkų kūrinių, vis dėlto nemažai jų nesurasta iki šiol. Skulpūra Austrijoje Ketvirčiu milijono litų įvertintą XVI amžiaus medinę skulptūrą iš R. Mikutavičiaus kolekcijos „Prisikėlęs Kristus“ prieštaringos reputacijos verslininkas vilnietis Juozas Edvardas Petraitis 2001-aisiais be leidimo išvežė į Danijos sostinę Kopenhagą.

Kitą savaitę Druskininkuose vyks tradicinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio studijų savaitė ir tarptautinė konferencija „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“. Tai kulminacinis Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamo 10-ojo festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ renginys. Į liepos 30 - rugpjūčio 5 dienomis vyksiančią Čiurlionio studijų savaitę atvyksta per dvidešimt M. K. Čiurlionio kūrybos tyrėjų, muzikologų, literatūrologų iš Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos.

„Esu barbė devyndarbė: ir groju, ir dainuoju, ir kuriu, ir įrašinėju dainas“, – pokalbį pradeda dvidešimtmetė muzikantė Donata Januševičiūtė. Save žmogumi muziku vadinanti mergina neįsivaizduoja nė dienos be muzikos, todėl stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę, kuri jai leidžia tobulėti. Papasakok, kaip pasirinkai muzikinį gyvenimo kelią. Visų pirma, tėvai atvedė į M. K. Čiurlionio menų mokyklą.