lrt kultūros

Daugelis žmonių po įtemptų dienos darbų mėgsta atsipalaiduoti: vieni renkasi ramų poilsį namuose, kiti laiką leidžia gamoje, o tretiems – reikalingos su kultūra susijusios pramogos. Ne išimtis ir šalies įžymybės. Pastaruoju metu gana retai viešuose renginiuose sutinkama stilistė Agnė Jagelavičiūtė atskleidė, jog auginant vaiką, tenka atsisakyti ne vieno pakvietimo į vykstančius renginius.

Ketvirtadienio vakaras sostinės „Vaidilos teatre“ tapo iškilminga vieta, kurioje buvo sutiktas naujas „LRT Kultūros“ sezonas. Paminėti šią gražią šventę susirinko būrys politikos, verslo ir pramogų pasaulio atstovų, o tarp jų ir netrukus kūdikio susilauksianti Katažina Zvonkuvienė. Savo sceninę veiklą žinoma moteris nutraukė dar vasarą, tačiau vedamos laidos šiame kanale nenutraukia iki šiol.

Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi atsakysime, kad iš daugybės ląstelių - labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus. Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos - energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai.

„Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti.“ - sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima ma-nipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų.

Kas bendro tarp asfalto ir Senovės Egipto mumijų? Kodėl Mirusią jūrą graikų istorikai vadino asfal-to ežeru? Kas yra bitumas ir ką bendro jis turi su seniausia pasaulio nuotrauka? Koks eksperimentas truko net 69 metus? Ar žinote, kad bitumo klodų Kanadoje bendras plotas didesnis už Anglijos plotą? Šiais klausimais savo reportažą iš VGTU Kelių tyrimo instituto laboratorijos pradeda „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, skubantys supažindinti žiūrovus su asfaltu.

Kaip žmogus savo balsu gali sudaužyti stiklus, taures, lėkštes ir langus? Ką bendro turi garsas su griūnančiais tiltais? Ar garsai gali išvaryti žmogų iš proto? Kas per demoniška galia priverčia laivų įgulas palikti laivus? Nuo šių klausimų savo tyrimą pradeda antrosios „Įdomiosios inžinerijos“ ve-dėjai, atskleisdami šio nematomo kaltininko vardą – Rezonansas. Rezonansas pasižymi griaunančia jėga, bet ne tik. Žmonėms pavojingesnis yra žemų dažnių garso – infragarso – rezonansas.

Pabandykime įsivaizduoti tobulą žmogų. Jis yra protingas. Turi visą informaciją, viską žino. Jo na-muose tikrai yra daug knygų, jis turi internetą ir seka visas aktualijas. Jis viską apgalvoja, apskaiči-uoja. Kiekvienas jo sprendimas, kiekvienas veiksmas - logiškas ir racionalus. Gal jis koks logikas, matematikas? Taip pat, šis žmogus stengiasi uždirbti kuo daugiau pinigų. Jis yra visiškas savanaudis. Jis dirba ir siekia turto, gėrybių sau. Štai taip ekonomistai apibrėžia kiekvieną žmogų.

Po Didžiojo sprogimo Visatoje susidarė tik trys cheminiai elementai. Vandenilis helis ir litis. Daugiau cheminių elementų nebuvo. O mes juos nešame į konteinerį. Vilniaus re-gioniniame sąvartyne jau yra beveik 2 mln. tonų atliekų. Kiek juose yra vertingų metalų, plastikų, biokuro? „Ar žinojome, kad naujame išmaniąjame telefone aukso atomai gali būti iš seno mūsų kompiuterio? Iš perdirbto polietileno gaminamos naujos plėvelės, maišai, vamzdžiai. Au-tomobilių katalizatoriuose yra daug platinos.

Vos prieš 300 metų pagrindinė susisiekimo rūšis buvo pėsčiomis. Miestų dydis buvo toks, kad galima būtų susisiekti pėsčiomis. XIX a. pabaigoje Vilniuje buvo tramvajus. Jis vadi-nosi Vilniaus arklinis tramvajus. Jis turėjo 2 arklio galias. Nuo kalno pradėdavo važiuoti greičiau, o į kalną lėčiau. „Sunku pasakyti, kokios grūstys buvo su vežimais, bet šiandien kamščiai miestuose yra tikras galvosūkis. „Tiesiog neįmanoma“, - sako Kinijos kelių policijos pareigūnas.