lietuvos verslas

Lietuvos bankas (LB) patvirtino informacijos atskleidimo reikalavimus, kurie, pasak valdybos nario Simono Krėpštos, leis šalies įmonėms mažesnėmis sąnaudomis ir greičiau pritraukti veiklai reikalingų lėšų visų trijų Baltijos šalių kapitalo rinkose.  „Lietuvos įmonėms atsiveria naujų galimybių lengviau pritraukti finansavimą visame Baltijos šalių regione. Tai svarbus žingsnis skatinant Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą ir didinant viso regiono patrauklumą investuotojams.

Lietuvos verslo atstovai Arvydas Avulis ir Dainius Dundulis yra įsitikinę, kad norint gyventi gerovės valstybėje, būtina mokėti mokesčius. Tačiau tikino, kad jie turėtų būti įvedami ne iš karto, o po truputį. Taip pat verslininkai pateikė teigiamas kitų metų verslo prognozes ir atskleidė, kada patys mažiau dirbs ir eis į pensiją.

Lietuvos ekonomikos padėtis rodo, kad šalies verslas sugeba greitai reaguoti į pokyčius. Tiesa, ekonominių sektorių rezultatai buvo gana skirtingi ir vienoms įmonėms džiaugiantis pasiekimais, kitoms teko priimti nemalonius sprendimus, pavyzdžiui, sumažinti darbuotojų skaičių ar juos apskritai atleisti.

Bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) 2022 metais daugiau kaip 4,6 tūkst. Lietuvos verslų skyrė beveik 270 mln. eurų finansavimą ir į verslus pritraukė beveik 262 mln. eurų privačių lėšų. Pasak „Invegos“ vadovo Kęstučio Motiejūno, iš viso per 2022 metus suteikta garantijų už daugiau nei 129 mln. eurų, išduota paskolų už daugiau nei 97,7 mln. eurų. Daugiau kaip 2,5 tūkst. įmonių neatlygintinai gavo kompensacijų už beveik 24,9 mln.

Dėl karo Ukrainoje Rusijai buvo įvestos sankcijos, bet ar jos tikrai veikia? Dalis Lietuvos verslų vis tik jas sugeba apeiti ir toliau vystyti verslo ryšius su agresore. Kodėl taip yra? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aleksandras Izgorodinas ir Ramūnas Vilpišauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog gegužę norima surengti Baltijos šalių premjerų ir pramonininkų atstovų susitikimą.  Ketvirtadienį susitikęs su premjere Ingrida Šimonyte V. Janulevičius teigė išgirdęs jos pritarimą, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bent kartą per metus susitiktų su verslo atstovais.

Europos Komisija (EK) antradienį patvirtino 200 mln. eurų vertės valstybės pagalbą įmonėms, nukentėjusioms nuo energetinės krizės, – jos galės pasinaudoti mokesčių lengvatomis.  Pagalba  iki šių metų pabaigos bus teikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos taikomai mokesčių atidėjimo priemonei energetiškai imlioms įmonėms.  Taip siekiama padėti Lietuvos verslui, kuris dėl karo Ukrainoje patiria veiklos sutrikimų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Nors dar nemažai šalies darbdavių privengia žmonių su negalia, daliai tokie darbuotojai niekuo nesiskiria nuo kitų įmonėje dirbančių žmonių. Tokios įmonės siunčia žinutę žmonėms su negalia – jūs esate reikalingi, tereikia atrasti, kur esate laukiami. Saugos tarnybos „Eurocash1“ personalo vadovės Jolitos Nausėdienės teigimu, šiuo metu įmonėje dirba beveik pusšimtis – 48 – darbuotojų, turinčių vienokią ar kitokią negalią. „Žmonės su negalia mūsų įmonėje Lietuvoje šiuo metu sudaro maždaug 4 proc.

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje birželio pabaigoje siekė 28,3 mlrd. eurų – 10,4 proc. daugiau nei prieš metus. Jos sudarė 46,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 10 013 eurų TUI, penktadienį pranešė Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas. Didžiausių investuotojų trejetuke buvo Vokietija (5,5 mlrd. eurų), Švedija (3 mlrd. eurų), Estija (2,9 mlrd.