lez

Siekiant į Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ) pritraukti daugiau investuotojų bei paruošti jiems daugiau teritorijos, Seimas linksta pritarti jos plėtrai – LEZ būtų padidinta 520 hektarų, o investicijos į infrastruktūrą siektų apie 115 mln. eurų.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančias Kauno LE įstatymo pataisoms, kuriomis LEZ plotas būtų atkurtas iki 1054 hektarų – tiek, kiek jis siekė 1996 metais įkūrus šią zoną.

Siekiant efektyvesnės Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veiklos, Vyriausybė trečiadienį pritarė šios teritorijos plėtrai. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu, teritorija būtų padidinta 520 hektarų, o išlaidos tam siektų apie 115 mln. eurų. Tam dar turės pritarti Semas. „Siekdami užtikrinti investuotojų poreikius, planuojame atkurti Kauno LEZ teritoriją, kaip ir buvo numatyta pirminiame LEZ steigimo etape.

SEB bankas suteikė 21,5 mln. eurų paskolą logistikos nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovei „Sirin Development“. Paskolos lėšomis bus finansuojamas bendrovės įgyvendinamas sandėlių plėtros projektas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Anot banko išplatinto pranešimo, trys nauji sandėliai, kuriuos Kauno LEZ stato bendrovė „Sirin Development“, atitiks tarptautinio BREEAM tvarumo sertifikato reikalavimus, kurie užtikrina mažesnį pastatų poveikį aplinkai ir žmonėms.

Valstybė, investuodama į laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) teritorijas, nėra numačiusi, kokios grąžos šalies mastu yra tikimasi iš jų, rodo Valstybės kontrolės vertinimas. Skelbiama, jog tarp aktualių LEZ steigimo tikslų – aukštųjų technologijų plėtra, tačiau auditoriai nustatė, kad nė vienai iš septynių šiuo metu veikiančių LEZ valdymo bendrovių nėra nustatyti veiklos rodikliai, susiję su aukštųjų technologijų vystymu ar mokslo pažangos plėtra, o 78 proc.

Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajono savivaldybėse esančių pramoninių teritorijų ir laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vystymui planuojama skirti 30,6 mln. eurų paramos.  Akmenės rajono savivaldybei numatoma skirti 11,74 mln. eurų, Jonavos rajonui – 8,6 mln. eurų, o Mažeikių rajonui – 10,25 mln. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Antradienį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtas statyti 42 mln. eurų kainuojantis didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Omniva LT“ siuntų rūšiavimo terminalas turėtų padvigubinti šalyje pristatomų siuntų apimtis, įsitikinęs tarptautinės įmonių grupės „Omniva“ valdybos pirmininkas iš Estijos Martas Magis.  „Šiuo metu mūsų apimtys Lietuvoje yra didžiausios Baltijos šalyse. Lietuvoje mes pristatome daugiau nei 1 mln. siuntų per mėnesį.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma leisti gynybos ir saugumo pramonės įmonėms veikti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ). Šios veiklos buvo draudžiamos nuo 1995 metų. Pasak prezidento, tai paskatins vietos ir užsienio investicijas į aukštesne pridėtine verte pasižymintį sektorių, padidins Lietuvos ekonomikos diversifikaciją ir konkurencingumą. „Geriau vėliau negu niekada.

Seimas antradienį balsuos, ar leisti šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę mokesčių lengvatų zonose.  Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) valdytojai sako susidomėjimą jaučiantys, vietos turintys, todėl laukia įstatymo pakeitimų.

Seimas antradienį svarstys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą leisti šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę mokesčių lengvatų zonose.  Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimu siūloma nuo 2024 metų atšaukti iki šiol galiojusį draudimą LEZ  užsiimti veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.