kompiuterinis modeliavimas

Pasak Jungtinės Karalystės istoriko Arnoldo Toynbee, „istorija tėra vienas prakeiktas įvykis einantis po kito“. Tačiau Konektikuto universiteto mokslininkas Peteris Turchinas pabandė atidžiau pažvelgti, ar iš tiesų istoriniai įvykiai yra nieko nereiškiantys atsitiktinumai. Anot naujo tyrimo, skelbiamo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, istorija iki tam tikro lygio gali būti laikoma deterministine.

Dabar po Beringo sąsiaurio vilnimis pasinėręs sausumos ruoželis, paskutiniojo ledynmečio metu jungęs Čiukčių pusiasalį su Aliaska, turėjo milžiniškos įtakos planetos klimatui, tvirtina Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Boulderyje (Koloradas, JAV) mokslininkai. O gyventi tuo laikmečių Žemėje nebuvo saldu... Klimatas tada buvo ne tik gerokai vėsesnis, bet ir labai permainingas. Apledėjimas prasidėjo prieš maždaug 100 tūkst.

Nepaisant jau daug metų besitęsiančių kosmoso tyrimų, iki šiol žmonės neturėjo beveik jokių duomenų, kokie garsai gali sklisti kitose planetose. Į jas siųstuose zonduose daugiausia tyrimo prietaisų buvo skirta fotografavimui, filmavimui, cheminiams bei šviesos spektro tyrimams, radarų duomenims kaupti. Nors keli zondai turėjo ir mikrofonus, nė vienam iš jų nepavyko sėkmingai išklausyti ir atsiųsti kito pasaulio garsų.

Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad pasaulio temperatūra iki 2050-ųjų gali pakilti 1,5–3 laipsniais Celsijaus, skelbia BBC. Beveik 10 tūkst. klimato modeliavimo programų buvo paleista savanorių kompiuteriuose. Žurnale „Nature Geoscience“ išspausdintame pranešime naujausio tyrimo rezultatai skiriasi nuo anksčiau skelbtų. Mokslininkai siekia ištirti didesnę galimų ateities scenarijų įvairovę. Pasak jų, tai padeda kontroliuoti klimato sistemos neapibrėžtumą.

Nors Jupiterio trauka saugo Žemę nuo jos pusėn skriejančių ilgo periodo kometų, paaiškėjo, kad ši apsauga nėra įvairiapusė: Jupiteris į mus nukreipia asteroidus. Dar XIX amžiuje prancūzų matematikas Pierre'as Simonas Laplace'as buvo apskaičiavęs, kad kometos labai dažnai priartėja prie Jupiterio. Iki šiol buvo manoma, kad Jupiterio trauka saugo Žemę nuo kometų, „išmesdama“ daugelį jų iš Saulės sistemos.

Tarptautinė astronomų komanda, naudodamasi galingu teleskopu, skenavusiu 10 mln. galaktikų duomenis, sukūrė didžiausią tamsiosios energijos žemėlapį. Ši paslaptinga medžiaga, kaip manoma, sudaro maždaug ketvirtadalį Visatos, tačiau jos prigimtis – vis dar yra mįslė, mat ją galima aptikti tik netiesiogiai, stebint gravitacinę trauką, kuria ji veikia matomą medžiagą, praneša naujienų agentūra AFP.

Mokslininkai iškėlė prielaidą, jog mūsų Saulės sistemoje kadaise be keturių dabartinių (Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno) galėjo egzistuoti ir penktoji dujinė planeta – milžinė, kuri buvo išsviesta iš Saulės sistemos, informuoja „Scientific American“. Pietvakarių tyrimų instituto (Koloradas, JAV) mokslininkas Deividas Nesvornis (David Nesvorny) vadovavo tyrimui, kurio metu, taikant kompiuterinį modeliavimą, buvo mėginama išsiaiškinti, kaip Saulės sistema galėjo atrodyti prieš keturis milij...

Paukščių Tako spiralinę atšakų struktūrą galėjo nulemti du susidūrimai su nykštukine galaktika. Nauji duomenys leidžia manyti, kad per pastaruosius 2mlrd. metų vykę susidūrimai net su palyginti mažomis galaktikomis turėjo didelės įtakos galaktinės struktūros formavimuisi visatoje, praneša SPACE.com.

Siūlymai pasėlių ir nederlingus laukus apsodinti miškais šį šimtmetį pasaulinio klimato šiltėjimo beveik nesumažintų, teigia mokslininkai. Miškų sodinimą skatina ir klimato kaitai skirtas Jungtinių Tautų Kioto protokolas. Jis remiasi teorija, kad miškai fotosintezės metu pašalina iš oro anglies dvideginį.