komerciniai bankai

Latvijos monetarinės finansų įstaigos, daugiausia komerciniai bankai, pelno per 10 šių metų mėnesių, smarkiai išaugus įplaukoms dėl bazinių palūkanų euro zonoje šuolio, susižėrė 2,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai – 596,2 mln. eurų. Vien tik per praėjusį mėnesį pelno suskaičiuota 67,8 mln. eurų, pranešė šalies centrinis bankas. Aktyvai per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos didėjo 2,7 proc. iki 27,066 mlrd. eurų, nuosavas kapitalas – 15,7 proc. iki 3,636 mlrd. eurų.

Tokio pelno komerciniai bankai nebuvo gavę per visą atkurtos Lietuvos istoriją. Per pirmą pusmetį šalyje veikiantys bankai uždirbo daugiau nei 500 milijonų eurų. Vien išbrangusios paskolų palūkanos bankams lyg aitvarai sunešė milijardą eurų neplanuotų pajamų. Nors bankai gynybos biudžetui moka milijonines įmokas, šiek tiek sumažino paskolų maržas ir padidino palūkanas už indėlius, žmonės pyksta, kad jie pinigus lupa už kiekvieną įmanomą paslaugą.

Europos Centriniam Bankui palūkanas padidinus iki keturių procentų, dėl jų poveikio jau nesutaria ir Lietuvos bankas bei premjerės patarėjas, buvęs to paties banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis skeptiškai vertina tai, kad Lietuvos banko vadovas nesipriešino dar vienam palūkanų pakėlimui. Įmokoms už paskolas išaugus į aukštumas Lietuvos bankas jau siūlo prievolę komerciniams bankams klientams siūlyti ir fiksuotas palūkanas, tik ir čia jau šaukštai gali būti po pietų.

Lietuviai savo pinigus mieliau laiko einamosiose sąskaitose, o kai kurie net ir kojinėje. Komerciniai bankai skundžiasi, kad savo santaupų tautiečiai nenori laikyti terminuotuose indėliuose. Nors komerciniai bankai žmones vilioja, kaip patys tikina, didžiausiomis indėlių palūkanomis per 7 metus ir tvirtina, kad lietuviai nesinaudodami indėliais per metus praranda apie pusę milijardo eurų, kai kurie tautiečiai teigia bankais tiesiog nepasitikintys.

Lietuvos komerciniams bankams ir kredito unijoms pradėjus didinti indėlių palūkanas, juose laikomų terminuotųjų indėlių kovo mėnesį, palyginti su vasariu, padaugėjo 235 mln. eurų (6,2 proc.), tuo metu einamųjų indėlių sumažėjo daugiau nei 150 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB).  Bendra terminuotųjų indėlių suma kovo pabaigoje buvo apie 4 mlrd. eurų, iš jų didžiausią dalį – 2,75 mlrd. eurų – sudarė indėliai iki vienerių metų trukmės: jų per kovą padaugėjo 142 mln. eurų (5,5 proc.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Finansų ministerijos siūlomas bankų viršpelnių mokestis pasiekė Seimo salę ir įveikė pirmąjį barjerą. Konservatoriai su Lietuvos banku tikina, kad būtina apmokestinti komercinius bankus, kurių pelnai šiemet gali viršyti net milijardą eurų, sukritusių į bankų aruodus tiesiog dėl augančių palūkanų. Bankų viršpelnių neliesti siūlo liberalai ir laisviečiai. Visgi dėl 400 milijonų eurų paskirstymo dar laukia aršios rietenos.

Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus. Finansų ministrė Skaistė sako, kad šiemet komerciniai bankai uždirbs rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų, todėl šis mokestis bankų likvidumui įtakos neturės.

Komercinių bankų pelnas rekordinėse aukštumose. Pernai bankai susižėrė beveik pusę milijardo eurų. Šiais pinigais su valstybe bankai dalintis nenori, agituoja prieš solidarumo mokestį, kurį jiems nori uždėti valdantieji. Seimo nariai toliau nesutaria, kur būtų galima panaudoti papildomai iš bankų surinktus pinigus: konservatoriai nori investuoti į krašto apsaugą, o opozicija nori dalį pinigų grąžinti žmonėms, mokantiems padidėjusias paskolų įmokas.