klimka
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „klimka“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „klimka“.
Gamtos ženklus stebintis lietuvis jau žino Kalėdų orus: atskleidė visiems
Lapkričio 11-ąją vyksta paskutinė rudens šventė – šv. Martyno diena. Ji lietuvių liaudies gyvenime buvo itin reikšminga. Jos metu gyventojai galėdavo prognozuoti, kokių orų galima laukti per šv. Kalėdas. Apie šių metų spėjamus Kalėdų orus bei reikšmingas datas kitų metų orų spėjimui papasakojo etnologas Libertas Klimka.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ši šventė ypatinga – orų prognozavimas. Šiuo laikotarpiu lietuviai galėdavo nuspėti, kokių orų švenčių metu galima laukti.
Šiandien – ypatinga diena Lietuvoje: kiti ją pamiršta
Lapkričio 3-iąją minima šv. Huberto – medžiotojų diena. Tad Etnologas Libertas Klimka pasakoja, iš kur ši diena kilusi ir kada galėsime sužinoti, kokie bus orai.
L. Klimka sako, kad šv. Huberto diena yra kilusi iš Vokietijos. Lietuvoje seniau žmonės neminėdavo šios dienoss – vietoj jos šventė „Medžiotojų pilnatį“.
„Šią rudens pilnatį lietuviai vadindavo „Medžioklės pilnatimi“, nes laukai būdavo tušti, tad bajorai per pilnatį eidavo medžioti su skalikais.
Pasakė, ar per Kalėdas sulauksime sniego: tai paaiškėjo šiandien
Šiandien minima paskutinė rudens šventė – Šv. Martyno diena. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt sako, kad ši diena jau nuo seno buvo itin svarbi, o pagal ją žmonės net spręsdavo, kokia bus žiema ir orai per Šv. Kalėdas. Remdamasis senaisiais papročiais, jis nurodo, kad šiais metais per šventes turėtume sulaukti sniego.
„Tai labai svarbi diena, paskutinė rudens šventė. Po Šv. Martyno prasideda priežiemis – toks nei žiema, nei ruduo, nes tai paskutinė auksinio rudens dienelė.
Jokiu būdu to nedarykite kapinėse: sudrumsite ne tik savo, bet ir mirusiųjų pasaulį
Kapinės ne vienam yra vieta, kuri reikalauja ypatingos pagarbos ir susikaupimo, o taip pat ir kelia baimę. Etnologas Libertas Klimka sako, kad jau nuo seno mirusiųjų pasaulis buvo atskiriamas nuo gyvųjų ir jame buvo vengiama daryti tam tikrus dalykus.
Vienas iš labiausiai paplitusių prietarų – išėjus iš kapinių, būtinai uždaryti jų vartelius. Etnologas nurodo, kad tai žmonės darydavo jau nuo seno, mat tikėjo, kad šis veiksmas padeda apsisaugoti nuo dvasių.
Jau žino, kokia bus žiema: viskas paaiškėjo šiandien
Rugsėjo 29-tąją pagal senovės papročius ir tą rytą pučiantį vėją žmonės nuspėdavo, kokios galima laukti žiemos. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt sako, kad dabar ši diena labiau žinoma kaip Šv. Mykolo diena, tačiau verta nepamiršti ir senųjų tradicijų. Remdamasis jomis, etnologas nurodo, kad sprendžiant pagal šiandieninius orus, žiema turėtų būti gana šilta.
„Ši diena praeina nepastebėta, bet iš tikrųjų kaimo žmonėms juk visada buvo labai svarbu, kokia bus žiema.
DIENOS PJŪVIS. Etnologas Klimka – apie svarbią lietuvių šventę Sekmines
Tiek krikščionys, tiek pagonys švenčia septintą savaitę po Velykų. Ši šventė dabar geriau žinoma Sekmìnių vardu.
Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę Sekminių dieną šventė, o pagonys jos metu didesnį dėmesį skiria augmenijai, naminiams gyvuliams.
Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, bet kokią svarbą ji turi lietuviams, naujienų portalo tv3.lt studijoje pasakoja etnologas Libertas Klimka.
Specialistas ragina nupuošti eglę būtent šiandien: pasakė svarbią priežastį
Sausio 6 – ąją tradiciškai yra minima Trijų karalių diena. Būtent šią dieną yra užbaigiamas visas žiemos šventinis maratonas. Ką turėtume padaryti šią dieną ir kaip elgtis, pataria etnologas Libertas Klimka. Trijų karalių legenda gimė, remiantis istorija apie tris karalius, kurie aplankė ką tik gimusį kūdikėlį Jėzų. Pranašystė skelbė, kad įsižiebusi ryškioji žvaigždė paskelbs apie naujojo Atpirkėjo gimimą. Tokiu būdu karaliai gavo žinią ir suskubo aplankyti Jėzaus.
Garsus etnologas apie Vėlines: šiukštu venkite šių klaidų!
Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė, kurios metu prisimename mums brangius artimuosius ir uždegame žvakutes ant jų kapo. Nors tokia žvakučių tradicija Lietuvoje paplito nesenai, etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka pastebi, kad vis dažniau žmonės skiria perdėtą dėmesį mirusiųjų kapavietėms. Lapkričio 2 – ąją dieną minimos Vėlinės buvo švenčiamos dar senovėje.
Orų permainos smogs su trenksmu: artimiausios dienos pateiks ne vieną siurprizą
Po vėsių paskutiniųjų balandžio mėnesio dienų gegužės mėnuo, pirmosios jo savaitės, lepino šiluma. Kai kuriems net sukėlė nuostabą. Ar tikrai gali būti, kad gegužės pradžioje jau kepina 26 laipsniai šilumos? Ar tai reiškia, kad Lietuva tampa tropikais? O gal tokią šilumą lemia sparti klimato kaita? Atsakymų į šiuos klausimus padėjo ieškoti klimatologas dr. Donatas Valiukas bei etnologas prof. dr. Libertas Klimka.
L. Klimka: vaikai nebemoka džiaugtis dovanomis
Didieji prekybos centrai iškreipė vaikų suvokimą apie kalėdines dovanas, LRT.lt sako etnologas prof. Libertas Klimka. Jo teigimu, „vaikai gauna per daug dovanų ir nebemoka jomis džiaugtis. Išpakuoja, pasižiūri ir numeta. Tokia tendencija nėra gera“. Anot etnologo, puiki dovana yra laikas su šeima ar tiesiog geras žodis. – Ar švenčiate Kalėdas ir Kūčias? – Taip. Su šeima visada susėdame prie Kūčių stalo, prisimename giminės istoriją, bendrauju su vaikais ir anūkais.
REKLAMA
REKLAMA
L. Klimka: žmonių rūpestis kapais yra perdėtas
Artėjant lapkričio pirmajai, artimieji suskumba į kapines, darbo padaugėja ir kapų tvarkymo įmonėms. Akmenkaliai pastebi, kad Lietuvoje žmonės daugiau pinigų skiria mirusiųjų kapams negu vaikų mokslams.
Etnologas Libertas Klimka sako, kad kapų priežiūra Lietuvoje yra perdėta.
„Taip mes kompensuojame meilės stoką, kurios trūko gyvam žmogui? Kodėl tada statom didžiulį antkapį, gėlių darželį? Tai yra neskoninga ir net nesmagu žiūrėti„, - “Šiaulių kraštui" sakė L. Klimka.
Saulės laikrodis lankytojus pasitiks naujovėmis
Neringoje šeštadienį vyksiančio tarptautinio festivalio „Tek saulužė ant maračių“ metu visuomenei bus pristatytas rekonstruotas Saulės laikrodis, kurį papildė trys dekoratyvinės skulptūros – „Žiemos saulėgrįža“, „Pavasario lygiadienis“, „Rudens lygiadienis“, praneša VE.lt.
Lankytojai, norintys sužinoti tikslų vietos laiką bei pasigrožėti vaizdu nuo Parnidžio kopos, išvys ir daugiau naujovių. Skaičiuoti laiką padės ant horizontalių paviršių iškaltos datos ir runos.