klausa

Didžioji žmonių dauguma gyvena klausai kenksmingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, rūkantieji turi net 70 proc. didesnę tikimybę, kad jų klausa sutriks. TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi ir kitais klausai kenkiančiais aspektais. Rūkymas klausai kenkia dėl to, kad rūkant kraujagyslės traukiasi, o tai riboja kraujo tekėjimą į ausis. Dėl to klausa ima silpti ir gali sutrikti. Galimybę grąžinti klausą kurčiajam yra įgyvendinamas šių dienų stebuklas.

Klausa – vienas svarbiausių žmogaus pojūčių. Žmogaus ausys surenka visus garsus, kuriuos paverčia nerviniais signalais ir perduoda smegenims. Būtent klausos dėka galime atpažinti daugybę skirtingų garsų, orientuotis aplinkoje bei visapusiškai mėgautis gyvenimu. Sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie klausos sutrikimus, pasakojama kokios prevencinės priemonės padeda užkirsti kelią klausos pablogėjimui bei kaip galima klausą pagerinti.

Priešpaskutinę vasario dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasidalijo prognoze – iki 2050 m. beveik 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje turės tam tikro lygio klausos praradimą. Mažiausiai 700 mln. iš jų prireiks reabilitacijos. Natūralu, jog daugiau ar mažiau ši statistika palies ir Lietuvą.

Klausa – vienas iš penkių svarbiausių žmogaus jutimų. Prasidėjus mokslo metams, pirminės sveikatos priežiūros centrų koridoriuose vis dar gausu moksleivių, kuriems atliekamas privalomasis profilaktinis sveikatos patikrinimas. Klausos patikra nėra įtraukta į privalomųjų tyrimų ir testų sąrašą. Apie tai, kodėl vertėtų tikrinti vaikų klausą ir kokią įtaką tai turi vaikų raidai, pasakoja klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Beata Baliukevič.

Nuo liepos klausos negalią turintiems suaugusiesiems, nepriklausomai nuo šių asmenų amžiaus, kas penkerius metus bus kompensuojami du klausos aparatai. Šioms medicinos pagalbos priemonėms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) šiemet prireiks apie 900 tūkst. eurų. „Klausos negalią turintiems suaugusiesiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, suteikta galimybė gyventi maksimaliai kokybiškai: jie gali gauti iš PSDF kompensuojamus klausos aparatus abiem ausims.

Oficialiais duomenimis, 2 iš 3 klausos problemą turinčių europiečių šiandien nesprendžia klausos sutrikimų. Ekspertai patvirtino, kad to pasekmė – didžiulė našta ne tik žmogaus sveikatos būklei ir gerovei. Negydomas klausos praradimas taip pat silpnina visuomenę socialiniu bei ekonominiais aspektais ir atsieina daugiau nei metinis ES biudžetas.

Klausa yra labai svarbi pilnavertiško gyvenimo užtikrinimui, o jai sutrikus, tarsi atitolstame nuo mus supančio pasaulio. Kai žmogui sunku išgirsti tam tikrus garsus, tai yra vadinama klausos sutrikimu, tačiau ar šį sutrikimą galima pagydyti? Apie tai kalbėsime jau šį šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“ Klausos protezavimo specialistas Mindaugas Ruzas teigia, jog klausos sutrikimų yra daug ir juos gali lemti skirtingos priežastys: „Dažniausia klausos sutrikimo priežastis, yra senėjimas.

Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi Alma Toleikienė, kuri skundžiasi patyrusi nemalonų vizitą Respublikinėje Šiaulių ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Kaip teigia moteris, vizito metu buvo nemaloniai sudrausminta, o ir pati apžiūra buvo vykdoma atmestinai.

Tam tikros būklės pablogėjus klausai yra tokios, kai delsti negalima, įspėja gydytojai. „Yra atvejų, kai pas mus atvykti reikia kuo skubiau, nes delsimo pasekmės gali būti nepataisomos“, – sako LSMU Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas Kęstutis Marius Šaulys.  Vienas tokių atvejų, kai delsti negalima, – akivaizdžiai pakitusi klausa. „Tarkime, žmogus vieną rytą atsikėlė ir jaučia, kad viena ausis užgulta, jis ja beveik nebegirdi.