karščio bangos

Menopauzė žymi moters gyvenimo momentą, kuomet jai pradingsta mėnesinės. Pereinamąjį laikotarpį lydi hormoniniai svyravimai, sukeliantys nemalonius simptomus, įskaitant emocinius sukrėtimus ir karščio bangas. Tačiau vienas paprastas įprasto gyvenimo būdo veiksmas 50 metų amžiaus moterims gali pabloginti simptomus. Menopauzė yra natūralus ir neišvengiamas gyvenimo ciklas, tačiau kai kurios moterys gali kentėti labiau nei kitos nuo simptomų sunkumo.

Tam tikri menopauzės simptomai pasireiškia daugeliui moterų. Tačiau jų stiprumas ir trukmė kiekvienai gali būti skirtingi. Perimenopauze vadinami simptomai paprastai prasideda keletui mėnesių ar metų likus iki mėnesinių pabaigos, ir po jos gali tęstis dar kurį laiką. Vidutiniškai jie užtrunka maždaug ketverius metus apie paskutines mėnesines. Tačiau 1 iš 10 moterų šiuos simptomus jaučia net iki 12 metų laikotarpį.

Kalbant apie karščio bangas, ne visada turime omenyje orą. Kartais jaučiama karščio banga gali tapti ir vienu iš pirmųjų ligų požymių. Jeigu jūs pabundate naktį išpiltas prakaito ir jaučiatės lyg pirtyje, sukluskite, nes organizmas siunčia jums įspėjimą.

Už Prancūzijos istorinių paminklų restauravimą atsakingas architektas Philippe'as Villeneuve'as ketvirtadienį perspėjo, kad dėl karščių padidėjo per gaisrą nukentėjusios Paryžiaus Dievo Motinos katedros skliautų griuvimo rizika, pranešė šalies žiniasklaida. „Mano susirūpinimas susijęs su tuo, kad skliautų sandūros ir akmens mūras gali prarasti tvirtumą dėl išdžiūvimo, o tada sugriūti“, – televizijai „France 2“ sakė Ph. Villeneuve'as.

Vilniaus universitete, Geomokslų institute vykusiame seminare „Klimato kaita ir sveikata: Vokietijos patirties perteikimas Baltijos šalims" buvo aptariama, kaip besikeičiantis klimatas veikia žmonių sveikatą. Seminare pranešimus skaitė įvairūs specialistai. Seminare buvo kalbama apie vieną iš didžiausių problemų atsiradusių dėl klimato kaitos. Tai yra karščio bangos. Kodėl būtent jos? Dėl to, kad karščio bangos lemia padidėjusį žmonių mirtingumą.

Yra daugybė pavojingų orų reiškinių, su kuriais susiduria pasaulio gyventojai. Jei jums leistų spėti, kuris iš pavojingų orų reiškinių nusineša daugiausiai gyvybių, ką jūs pasirinktumėte? Į galvą tikriausiai šauna mintys apie uraganus ar tornadus, žaibus bei perkūnijas, ar kylančius potvynius. Bet, iš tikrųjų, oras, dėl kurio žūsta daugiausiai žmonių, - JAV yra karščio bangos.

Mokslininkai mano, kad Indija ir Pakistanas vis dažniau patirs mirtį sėjančias šilumos bangas, panašias į 2015 metų temperatūros šuolį, kuomet ji pakilo iki +60 laipsnių. Tokios bangos ištiks kasmet, net jei klimatas neatšils iki sutartos dviejų laipsnių ribos. Remiantis nauju tyrimu, kai kuriose pasaulio dalyse karštis gali viršyti ribą iki kurios žmogaus kūnas toleruoja šilumą ir tinkamai funkcionuoja. Šis pasikeitimas bus pasiektas iki šio amžiaus pabaigos, kaip rašoma independent.

Norint apibūdinti praėjusius 2014 metus, reikėtų juos pavadinti pasaulinių rekordų klimato kaitoje ir stichinių įvykių gausa bei įvairove pažymėtais metais. Nors Lietuvoje praėjusių metų vidutinė oro temperatūra ir nepasiekė rekordo, dauguma mėnesių buvo šiltesni, nei nustatyta vidutiniškai. Tačiau pasaulyje rekordų netrūksta.

Klimato kaitos procesus nagrinėjantys mokslininkai prognozuoja, kad sulig kiekvienais metais bus vis dažnesnės karščio bangos, labai greitai padidinsiančios oro temperatūrą skirtinguose Žemės regionuose. Potsdamo klimato pokyčių tyrimų instituto (Vokietija) ir Madrido universiteto mokslininkų grupė, pasitelkusi naujausius klimato modelius, nagrinėjo klimato kaitos XXI amžiuje scenarijus.