k. štaras

Vyriausybei paskelbus, kad jau trečiadienį bus svarstomas galimybių paso likimas, sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad tam tikri ribojimai turėtų būti griežtinami.

Kone kiekvieną dieną COVID-19 užsikrečiant vis didesniam antirekordiniam gyventojų skaičiui, kai kur ima trūkti darbuotojų. Darbdaviai pastebi, kad dalis darbuotojų galimai naudojasi susiklosčiusia situacija, jog nereikėtų dirbti. Nors dirbančių rankų trūkumas yra jaučiamas, darbdaviai bijo rizikuoti ir užsikrėtusių darbuotojų dirbti kol kas nekviečia. Tačiau jau ruošia scenarijus, kaip reikės dirbti, jei atvejų skaičiams nemažėjant susirgs dar daugiau darbuotojų.

Dabartiniai kasdieniai užsikrėtimų COVID-19 skaičiai pranoko pernykščius šimtais kartų, o lovos ligoninėse pildosi taip pat sparčiai. Ar tai reiškia, kad, kaip ir pernai rudenį, šiemet vėl išvysime visuotinį karantiną? Ekspertai nebemato karantino prasmės ir vietoj to siūlo imtis dar griežtesnių priemonių prieš nevakcinuotus gyventojus. Atvejų skaičius jau pranoko pernykštį Šių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvoje pranešta apie 1211 naujus COVID-19 atvejus, 7 parų vidurkis – 1019 atvejų.

Karantino režimas Lietuvoje galioja iki vasaros pradžios. Tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje turėtų apsispręsti, ar jį pratęsti. Ekspertai neskuba vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar karantinas turėtų būti tęsiamas. Jų nuomone, svarbu, kad Lietuvos gyventojai dar per daug neatsipalaiduotų ir šalyje išliktų kai kurie apribojimai. Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiėmė žadėti, kad vasaros pradžią išvysime be karantino.

Suskaudo dantį? Deja, nors visuotinis karantinas jau seniai užmarštyje, odontologų pagalbos daliai gyventojų tenka laukti ištisus mėnesius. Poliklinikos atvirauja, kad dantis taisyti norinčių pacientų eilės driekiasi net ir po Naujųjų metų, todėl odontologo pagalbos sunku sulaukti net už savus pinigus. Portalas tv3.lt pasidomėjo, su kokiais pacientų srautais šiuo metu susiduria odontologai Vilniaus miesto savivaldybėje.

Kylant naujai COVID-19 bangai ir kone kasdien registruojant triženklius naujų susirgimų skaičius, kyla ir gyventojų nerimas dėl vėl galimo sveikatos paslaugų ribojimo. Ministras gi ramina, kad tai būtų paskutinė priemonė. Savo ruožtu gydymo įstaigų vadovai, nors ir ruošiasi, tokio scenarijaus lauktų su siaubu.  Skirtingai pirmąjį susidūrimą su COVID-19 ir karantino laikotarpį išgyvenusios gydymo įstaigos šiandien kylant naujai susirgimų bangai sutartinai akcentuoja jau išmoktas pamokas.

Netekęs kantrybės, kad gydymo įstaigos, jau kurį laiką galinčios atnaujinti planines paslaugas, neskuba to daryti, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė nuo pirmadienio nieko nesiimsiančioms įstaigoms mažinsiantis finansavimą. Savo ruožtu patys jų vadovai situaciją siūlo įvertinti iš esmės ir nedaryti spaudimo. Tiesa, kartu sutinka, kad šis ministro paraginimas yra visai laiku ir vietoje.

Jau mėnuo, kaip Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris ir dirbti pilnu pajėgumu, jei tik jos turi tokią galimybę. Tačiau realybė tokia, kad vos daugiau nei pusė gydymo įstaigų gali arba sako galinčios teikti planines paslaugas. Tai gąsdina ir pykdo pacientus, kuriems tenka laukti vizito pas specialistus, tačiau medikai sako niekuo negalintys padėti – trūksta specialistų, o per valandą tenka priimti mažiau pacientų.

Seime antradienio vakarą po parlamentarų ginčų ir nesutarimų įstrigo sprendimas mokėti užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams didesnius atlyginimus. Medikų bendruomenės nariai pasipiktino tokiu politikų elgesiu ir jiems negailėjo karčių žodžių. Pasak medikų, jie liko absurdiško politikavimo įkaitais, o kai kurie jų net pradėti laikyti antrarūšiais. „Šiandien ryte prezidentas aiškiai ir nedviprasmiškai išsakė nuomonę.