jolanta kryževičienė

LRT Kalbos grynuolio rinkimus laimėjo du LRT veteranai: spaudos apžvalgininkas Juozas Šalkauskas ir radijo laidos „Tetos Betos viktorina" vedėja Bernadeta Lukošiūtė.Kalbos grynuolį rinko žiūrovai ir klausytojai, balsuodami internetu ir telefonu, bei šešių kalbininkų komisija. Žiūrovai ir klausytojai Kalbos grynuoliu išrinko per tris dešimtis metų radijo ir televizijos eteryje dirbantį J. Šalkauską, o kalbininkai geriausiai įvertino taip pat kelioms kartoms puikiai pažįstamą B. Lukošiūtę.

Šiemet „Versus aureus“ leidykla Vilniaus knygų mugės, kuri vyks Lietuvos parodų centre „Litexpo“, metu pakvies susipažinti su garsiais užsienio ir Lietuvos autoriais, pasiūlys pasižiūrėti sostinės moksleivių konkursinę parodą ir pristatys naują, visiems skaitantiesiems skirtą Skaitytojų klubą. Vasario 22-25 dienomis vyks aštuoni renginiai, kurių nereikėtų praleisti.Vasario 23 d. (penktadienį) 14 val. Forumo salėje viešės vienas garsiausių Vokietijos rašytojų ir leidėjų Michaelis Krügeris.

Su Lietuvos generalinio konsulato Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje kultūros atašė Arvydu Juozaičiu Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ kalbėjosi Gailutė Jankauskienė ir Jolanta Kryževičienė. – Pasirodė naujausia jūsų meninės publicistikos knyga „Karalių miestas be karalių“ ir šį kartą ji yra skirta Karaliaučiui. Knygos prologe jūs rašote: „Kiekvieną lietuvį bent kartą gyvenime baltiška siela turi atvilioti prie Karalių rūmų griuvėsių, kur buvo išspausdinta pirmoji mūsų knyga.

Lietuvos radijo laidos „Kultūros savaitė“ pašnekovas – Austrijos literatūros kritikas ir eseistas, lietuvių literatūros vertėjas į vokiečių kalbą Cornelijus Hellis. Dar 1986 metais C. Hellis dėstė vokiečių kalbą ir austrų literatūrą Vilniaus universitete. Taip ėmė mokytis lietuvių kalbos. 1991 metais Austrijoje buvo išleista pirmoji lietuvių apsakymų rinktinė.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo švenčių proga Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ buvo transliuojamas pokalbis su pirmuoju švietimo ir kultūros ministru Dariumi Kuoliu, tuomet, prieš 16 metų, buvusiu jaunu literatūros mokslininku. Tada Vyriausybės programoje buvo rašoma: „Svarbiausias suverenios demokratinės valstybės ir jos kultūros gyvastingumo garantas – laisva, kūrybinga asmenybė.

Sostinės „Lietuvos aido“ galerijoje atidaryta šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės skulptorės Ksenijos Jaroševaitės naujausių skulptūrų ir piešinių paroda „Adventas“. Menininkė, kurianti kamerines skulptūrėles, su džiaugsmu išlydi jas į pasaulį gyventi tarp žmonių ir žmonėms. Jos skulptūros arba, kaip ji pati švelniai vadina, „balvonėliai“, apsigyvena įvairiuose interjeruose.

Paruzija senųjų krikščionių graikiškoje terminijoje yra pakartotinis Kristaus atėjimas ir mirusiųjų prisikėlimas. Tokiu mitologiniu ir lemtingu žodžiu naujausią savo knygą pavadino žinomas religijotyrininkas ir eseistas Gintaras Beresnevičius. Išleidęs septyniolika knygų, tarp kurių religijotyros žodynai, studijos, vadovėliai, eseistikos rinkiniai ir esė romanas, Gintaras Beresnevičius ryžosi imtis tikrojo - romanų romano.

Neseniai šalies knygynuose pasirodė nauja Alfredo Bumblausko knyga „Senoji Lietuvos istorija (1009-1795)“. Raimondo Paknio leidyklos išleista beveik 500 puslapių didelio formato knyga panašesnė į enciklopediją nei į analitinį istorinį veikalą: čia daug iliustracijų, kai kur labai trumpi komentarai, viena tema praktiškai telpa į du atverstus puslapius.

Mūsų operos primadona Sigutė Stonytė Lietuvos nacionalinėje operoje dainuoja visas pagrindines soprano partijas. Tai ir Ledi Makbet, Aida, Violeta „Traviatoje“, Margarita „Fauste“, Abigailė „Nabuke“, Leonora „Trubadūre“, Zenta „Skrajojančiame olande“ ir daugelis kitų.