j. olekas

Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko kėdės vyksta tikra kova ir partijos viduje netrūksta įtampų. Dalis partijos narių išplatino kreipimąsi dėl vieno iš kandidatų europarlamentaro Juozo Oleko neva moteris žeminančių pasisakymų. Kreipimasis buvo skirtas LSDP Etikos ir procedūrų komisijai, Tarybai, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos (LSDMS) pirmininkei Orintai Leiputei, laikinajam partijos vadovui, J. Olekui ir jo štabo vadovui bei fondo direktoriui.

Socialdemokratai rėžė Vyriausybei – kai kurios pandemijos valdymo priemonės neadekvačios, diskriminuojančios ir žalojančios psichiką. Jų teigimu, mokyklų durų užrakinimas metų laikotarpiui atsilieps Lietuvos ateičiai, o Vyriausybės priimti sprendimai uždaryti kai kurias parduotuves dalį verslo tiesiog žlugdė.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Europarlamentaras Juozas Olekas dalyvaus artėjančiuose Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose bei sieks pakeisti dabartinį partijos lyderį Gintautą Palucką. Šią žinią ketvirtadienį jis patvirtino portalui tv3.lt. Europarlamentaro teigimu, sprendimą paskatino nusivylimas Seimo rinkimų rezultatais. „Vakar taryboje įvertinome rezultatus pasiektus Seimo rinkimuose. Partijos bičiuliai išreiškė pasitikėjimą, kad reikia žmogaus, kuris galėtų sutelkti įvairias nuomones.

Prieš trisdešimt metų septyniolika skirtingo amžiaus ir patirčių vyrų, vadovaujami pirmosios Lietuvos premjerės moters, suformavo pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. Kremliaus spaudimas, ekonominė blokada, gyventojų nepasitenkinimas ir viską gaubianti nežinia – turbūt nė vienai po to dirbusiai vyriausybei neteko patirti tiek iššūkių, kiek jiems, mena tuometiniai ministrai.

Seimas pritarė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisoms, kurios užtikrina, kad į atsargą išėję ir Lietuvos kariuomenę kūrę kariai nebūtų iškeldinti iš anksčiau jiems suteiktų tarnybinių butų. Pasak vieno iš pataisų projekto iniciatorių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, tokį sprendimą reikėjo priimti kur kas anksčiau.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kviečia Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį paaiškinti Vyriausybės pasitarimo įrašo ištrynimo aplinkybes. Pirmadienį posėdžiavęs NSGK Vyriausybės kanclerį nusprendė išsikviesti, nepaisant komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako prieštaravimų, kad pagal Seimo statutą NSGK turi nagrinėti tik nacionalinio saugumo klausimus, bet ne Vyriausybės posėdžių, pasitarimų organizavimo tvarką.

Valdančiųjų balsais Seimas antradienį atmetė opozicijos inicijuotą rezoliucijos projektą, kaltinantį premjerą Saulių Skvernelį žodžio laisvės varžymu dėl ištrinto Vyriausybės pasitarimo įrašo.

Nustebino „auksinių šakučių“ skandalas, kuomet stalo įrankiai kariuomenės buvo perkami 8 kartus brangiau nei rinkoje? Tuomet dar labiau galva apsisuks, pamačius Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išleidžiamus pinigus, siekiant plėtoti ryšius su visuomene.