integracija

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano. Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ketvirtadienį pranešė paskelbusi projektų, skirtų dėl karo Ukrainoje į Lietuvą atvykusių vaikų integravimui į bendruomenes, konkursą. Projektams iš viso ketinama padalinti 40 tūkst. eurų. Konkurso tikslas – atrinkti ir skirti finansavimą projektams, užtikrinant kokybišką savanorių veiklą su Lietuvos švietimo įstaigose besimokančiais Ukrainos vaikais ir savanorių veiklos koordinavimą, teigiama pranešime.

Karas Ukrainoje iš namų išgynė daugiau, kaip septynis milijonus žmonių. Jie išsibarstė visoje Europoje. Priimti, apgyvendinti ir išleisti nuo karo bėgančius vaikus į mokyklą, o jų tėvams rasti darbą nėra lengva užduotis, būtent apie tai buvo kalbėta Tarptautinės migracijos organizacijos surengtoje konferencijoje Vilniuje.  Ukrainos kaimyninės šalys, tokios, kaip Lenkiją, Čekija ar Moldova sulaukė didžiausio pabėgėlių antplūdžio, Lietuva taip pat priėmė apie 60 tūkstančių ukrainiečių.

Lietuva remia Šiaurės Makedonijos eurointegracijos siekius ir vertina padarytą pažangą, sako Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupės su Vakarų Balkanų šalimis pirmininkė Laima Andrikienė.  Ji įsitikinusi, kad sėkminga Šiaurės Makedonijos integracija į Europos Sąjunga (ES) yra ir Lietuvos interesas, nes Vakarų Balkanai, pasak parlamentarės, yra „tikras tautų katilas“, o Lietuvos ir visos ES interesas – kad tame regione esančios valstybės būtų taikios, stabilios ir europietiškos.

Remiant Vakarų Balkanų euroatlantinę integraciją negalima pamiršti Rytų partnerystės šalių, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Kaip Vakarų Balkanų, taip ir Rytų partnerystės šalims būtina parama, siekiant politinių ir ekonominių bei sektorinių reformų.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pranešė Minske susitiksiantis su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu ir sakė norintis po gruodžio 20-osios dar kartą susitikti su rusų prezidentu Vladimiru Putinu, kad būtų galima suderinti visus „svarbiausius klausimus“ dėl abiejų šalių integracijos. A. Lukašenka, kurį citavo baltarusių valstybinė naujienų agentūra „BelTa“, sakė, kad kalbėjosi su D. Medvedevu ir sutarė „prieš Naujuosius metus“ susitikti.

Nors Kremliaus vykdoma propaganda stipriai nusitaikiusi į tautines mažumas įvairiose šalyse – tai ypač juntama Baltijos šalyse, turinčiose dideles rusakalbių mažumas, didesnių rezultatų tai neduoda. Remiantis VSD, Lietuvoje jau kurį laiką įgyvendinama Rusijos tėvynainių politika, kai rusakalbiam jaunimui vykdomi ideologiniai projektai, remiamos tariamus Rusijos tėvynainių teisių pažeidimus ginančios organizacijos ar rengiamos Lietuvos valstybingumą menkinančios informacinės kampanijos.

Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU), kur daugiausia studijuoja baltarusiai, rektorius Sergejus Ignatovas sako, kad šios aukštosios mokyklos problemas tikimasi išspręsti per glaudesnius ryšius su Lietuvos akademine bendruomene. „Svarbiausias dalykas universiteto ateičiai yra mūsų siekis labiau integruotis į Lietuvos akademinę bendruomenę ir taip pat Lietuvos visuomenę“, – pirmadienį apsilankęs Vyriausybėje BNS sakė S. Ignatovas.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis pasirašė švietimo įstatymų pataisas, numatančias, kad šalies vidurinėse mokyklose per kelerius metus bus pereita prie mokymo tik latvių kalba, sakoma pranešime, pirmadienį paskelbtame valstybės oficialiajame leidinyje.