ieva valeškaitė

Parlamentarai ketvirtadienį nesutiko, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuojamas pataisas pristatytų ne ministrė Aušrinė Armonaitė, o viceministrė Ieva Valeškaitė.  Vietoj ministrės Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimus pateikti atvykus I. Valeškaitei, pertraukos iki kito posėdžio paprašė „valstiečių“ atstovė. „Norėčiau paklausti, kodėl ne ministrė pristato.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad reikia suteikti dar daugiau laisvės pluoštinių kanapių augintojams. Mat Lietuva esą per vėlai liberalizavo jų reguliavimą ir taip jau prarado šimtus milijonų eurų. Ūkininkai skundžiasi, kad šių kanapių ir iš jų išgaunamų produktų plėtrą stabdo ir kai kurių žmonių, politikų neišprusimas – jie vis dar galvoja, kad iš pluoštinės kanapės įmanoma pasidaryti suktinę.

Naujausiais duomenimis, iš 1,3 mlrd. eurų vertės paramos, suplanuotos verslui per „Invegą“, panaudota mažiau nei dešimtadalis. Nesinori tikėti, kad kas nors savo noru atsisakytų tokio dalyko, kaip gera pagalba. Juolab, kad kritikos tokioms priemonėms, kaip mokesčių mokėjimo atidėjimas, mokestinės paskolos ar darbo užmokesčio subsidijos, buvo daug mažiau. Vadinasi, šlubuoja didelės dalies aktyvių pagalbos priemonių verslui „dizainas“ – gražiai atrodo ant popieriaus, tačiau stringa įgyvendinimas.

Paskutinėmis gruodžio dienomis eilinį kartą paskubomis ,,prasukta” mokesčių sistemos ,,reforma” užgesino ne visų Seimo narių iniciatyvą. Naujausią ,,šedevrą” įregistravo Seimo narys Paulius Saudargas. Pagal pasiūlymą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas Lietuvoje būtų apskaičiuojamas pagal įstatymo projekte numatytą „logistinės funkcijos formulę“. Tai yra, Lietuvoje nebebūtų fiksuoto pajamų mokesčių tarifo, o jis būtų kaskart apskaičiuojamas pagal formulę.

Seime jau pradėti pateikti įstatymai, kurie keis Lietuvos žmonių gyvenimą jau kitąmet: siūloma didinti vaiko pinigus, pensijas, tačiau mainais žadama įvesti naujų mokesčių. Visgi, ne visiems naujiems mokesčiams sėkmingai sekėsi prasiskinti kelią Seime: tiek žadėtas platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas, tiek automobilių taršos mokestis grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Vyriausybės planuojamas automobilių taršos mokestis metų pabaigoje gali suaktyvinti prekybą daugiau anglies dvideginio išmetančiais naudotais automobiliais, sako analitikai ir pardavėjai.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad didesnė prekybos banga tikėtina lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Daugelyje ES šalių papildomai apmokestinami ne tik automobilių degalai ar keliai, tačiau taip pat taikomi automobilių taršos, registracijos, naudotojo ir kt. mokesčiai. Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių, kuri tokio neturi. Jeigu jo neįsives ir nesumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, kaip yra įsipareigojusi Europos Sąjungai, jau netrukus turės mokėti šimtus milijonų eurų baudų.

Vyriausybė su profsąjungomis pasirašė kolektyvinę sutartį, pagal kurią jau kitąmet turėtų didėti atlyginimas 350-čiai tūkstančių žmonių, dirbančių viešajame sektoriuje. Dideles algas gaunantys Seimo nariai, ministrai uždirbs dar daugiau, atlyginimai mažiausiai uždirbantiesiems augs nesmarkiai, o kai kurie didėjimo gali net nepajusti. Ekspertai susitarime įžvelgia ir daugiau grėsmių. Žemės ūkio ministerijos koridorius kasdien minantis Zigmas valstybės tarnybai jau atidavė 20 savo gyvenimo metų.

Latvijos parlamentui priėmus įstatymų pataisų paketą, kuris draudžia mažmeninės prekybos vietose nuo 2020 m. demonstruoti tabako gaminius bei elektroninius rūkymo prietaisus ir jų priedus, panašius įstatymo pakeitimus žada ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija. Pagal planuojamą projektą siekiama mažinti tabako gaminių prieinamumą ir tokiu būdu pažaboti rūkančiųjų skaičių šalyje.