garantinis fondas

Visi bankrutuojančios valstybės valdytos laivybos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivai galiausiai rado pirkėjus, o už gautas lėšas įmonė atsiskaito su darbuotojais - jiems bus išmokėta beveik 1,6 mln. eurų. „Šiuo metu visi laivai yra parduoti - trys laivai buvo parduoti varžytinėse, du - laisvame pardavime, suradus pirkėją per skelbimus.

Seimas nusprendė priimti išmokų fondui, iš kurių darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams būtų skirta kompensacija. Visgi ją gautų ne visi, o tik įmonėje išdirbę mažiausiai 5 metus. Ekonomisto vertinimu, žengtas žingsnis sveikintinas, tačiau realios naudos iš jo ne daug. Darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos vidutinės algos išmoka, 10-20 metų - dviejų, daugiau negu 20 metų - trijų atlyginimų išmokos.

Visą Darbo kodekso svarstymą netilo verslininkų pasipiktinimai, jog kodekse įvyko per daug pakeitimų, stengiamasi per greitai priimti. Visgi Darbo kodeksas – priimtas. Ir nors verslininkai pabrėžia, kad ne viskas tobula, šis kodeksas – tikrai ne blogiausias variantas. Atsiradusios naujos darbuotojų veiklos rūšys, kaip „Uber“, skatino priimti naują darbo santykių tvarką.

Vyriausybė turėtų pritarti Garantinio fondo kompensacijoms atleistiems darbuotojams, jeigu tokį mechanizmą patvirtintų Trišalė taryba, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, išmokant išeitines kompensacijas darbdaviai apeina dabar galiojantį Darbo kodeksą ir fondas galėtų padėti spręsti problemą. „Jeigu Trišalė taryba pritars, tikrai aš pritarčiau.

Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalis tiek, kiek joje buvo nustatyta, jog išmokos iš Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) pranešimo įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad Lietuvos banko valdyba nusprendė „Snorą“ pripažinti nemokiu ir kreiptis į  teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir visam laikui atšaukti banko licenciją, banko darbuotojai suskubo pasinaudoti teise į gynybą ir šiuo metu steigia  banko Snoras darbuotojų teisių gynimo asociaciją. Pagal šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, bankrutavus įmonei, darbuotojai praranda beveik visas socialines garantijas.

Lietuvoje sparčiai mažėja įmonių bankrotų. Bet kitąmet vis tiek ketinama padvigubinti mokesčius, skirtus padengti žlugusių įmonių skolas darbuotojams, rašo ,,Lietuvos rytas”. Mūsų šalies darbdaviai 2012 metais greičiausiai mokės dvigubai didesnes įmokas į Garantinį fondą. Jis yra skirtas atsiskaityti su bankrutavusių bendrovių darbuotojais, jeigu jiems darbdaviai liko skolingi. Praėjusią savaitę Ūkio ministerija įregistravo įstatymo pataisą, kuri didina darbdavių įmokas nuo 0,1 proc.

Praėjusią savaitę Alytaus miesto savivaldybės meras Feliksas Džiautas lankėsi Vyriausybėje dėl buvusios „Alytaus tekstilės“ darbuotojams iki šiol neišmokamos atlyginimų dalies. Tekstilininkų įmonės bankroto byla tęsiasi nuo 2007-ųjų pabaigos, aukcionuose parduodamas nekilnojamasis turtas nuvertėjo, o skola darbuotojams – beveik 3 mln. litų – kabo iki šios dienos. Garantinio fondo parama – vienkartinė Buvusiems „Alytaus tekstilės“ darbuotojams – beveik 1 tūkst.

Praėjusią savaitę Seimas pritarė daugiau kaip 70 procentų sumažintam Garantinio fondo 2011 metų biudžetui. Tai reiškia, kad 9 000 darbuotojų, kurių įmonės patyrė bankrotą, 2011 metais negaus jiems priklausančių išmokų už neišmokėtus atlyginimus, atostogas ir kt. Tikėtina, kad šios išmokos juos pasieks tik 2012 metais.