gaidjurginiai

Šiandien – Kriminalinės policijos diena. Ta proga „Akistata“ kalbėjosi su policijos generalinio komisaro pavaduotoju Renatu Požėla, kuris, tarp kitų savo darbų, yra atsakingas ir už kriminalinės policijos veiklą. Tulpiniai, Gaidjurginiai, Daktarai – jau istorija, kurią jie dabar „rašo“ kalėjimuose ar tardymo izoliatoriuose. Vieni jų dabar jau nuteisti ir vargu ar kada nors išeis į laisvę, kiti dar laukia teismo.

Žemesnio rango garsiosios Kauno Vilijampolės gaujos smogikai teisme kratosi anksčiau tyrėjams duotų parodymų. Kadaise Henrikui Daktarui, pravarde Henytė, ir artimiausiems jo patikėtiniams nuolankiai tarnavę sėbrai net praėjus beveik 20 metų tebebijo viešai vykstančiame Klaipėdos apygardos teismo posėdyje atskleisti visą tiesą. Kai kurie bendrininkai vengia atvirai liudyti apie anuomet Vilijampolės gaujos šulų jiems patikėtas kruvinas užduotis.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendį Gaidjurginiams paskelbė 2006-ųjų sausį. Tiek prokurorams, tiek nuteistiesiems tą nuosprendį apskundus, galutinį tašką šioje byloje Aukščiausiasis Teismas padėjo tik po penkerių metų. Nuosprendį apskundė Prokurorų nuomone, nuosprendžiai Virginijui Baltušiui ir Arminui Graužiniui buvo per švelnūs. Pirmajam vietoj 18 metų prokurorai prašė įkalinimo iki gyvos galvos, o antrajam vietoj teismo skirtų 8 metų – laisvės atėmimą 15 metų.

2006-ųjų sausį Gaidjurginiai išgirdo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį – žmogžudžių veikla buvo įvertinta griežtomis bausmėmis. Paskutiniai žodžiai 2005-ųjų pabaigoje prokurorai baigė skaityti savo baigiamąsias kalbas ir paprašė teismo Sigitui Gaidjurgiui, Mariui Marijošiui ir Virginijui Baltušiui skirti įkalinimus iki gyvos galvos, o savo kaltę pripažįstantiems ir su teisėsauga bendradarbiaujantiems Benui Juodriui – 5 metus, Renatui Šadeikiui – 7 metus, o Artūrui Damkui – 10 metų nelaisv...

Metų nepakako, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtų Gaidjurginių bylą. Teismo procesą stabdė ir psichiatrinės ekspertizės. Isterijos priepuolis Nors Vilniaus apygardos teismas iš pradžių nepatenkino Virginijaus Baltušio prašymo nepradėti bylos nagrinėjimo ir skirti jam psichiatrinę ekspertizę, vėliau jau patiems teisėjams sukėlė įtarimų jo psichika. Pirmiausia – Apeliacinio teismo teisėjams.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl 2008-ųjų liepos pradžioje įvykdyto klaipėdietės nužudymo. Rado tėvas ir kaimynė Vyturio gatvėje su šeima gyvenančios 33 metų Ingos Ž. pasigedo jos tėvas. Visą pusdienį jis negalėjo dukrai prisiskambinti mobiliuoju telefonu, todėl po vidurdienio atskubėjo į jos namus. Bet kad ir kiek jis beldė į duris, irgi niekas neatsiliepė.

Pirmuosiuose teismo posėdžiuose Sigitas Gaidjurgis linksmai nusiteikęs šaipėsi iš teisėjų ir prokurorų. Vis dėlto kai išgirdo liudininkų parodymus, jis ėmė isterikuoti, o galiausiai net buvo paskelbęs bado streiką. Nerado palaikų Nuo S. Gaidjurgio sulaikymo iki pirmojo Vilniaus apygardos teismo posėdžio prabėgo 2 metai. Palyginus pagal bylos apimtį, nužudymų skaičių, galima sakyti, kad prokurorai dirbo gan sparčiai, bet rūpesčių užteko visiems. Ypač beieškant nužudytųjų lavonų.

Vienas iš Gaidjurginių – Arminas Graužinis – 2000 metais sulaukė palankaus Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimo. Penki teistumai A. Graužinio pavardę savo rašiniuose esame minėję ne kartą. Tai jis padėjo Sigitui Gaidjurgiui į spąstus įvilioti – o tada žiauriai nukankinti – Kęstutį Kochą bei Artūrą Gerulį. Jis kartu su kitais nužudė Airidą Karpavičių, žinojo apie kitus S. Gaidjurgio juodus darbelius.

2000-aisiais Klaipėdoje stipriausiomis buvo laikomos Sigito Gaidjurgio, Sergejaus Bėgliko ir Arūno Kubiliaus grupuotės. Bent taip tuo laiku manyta. Apkaltino policininkus Įdomiausia, kad uostamiesčio gaujų vadeivos tarpusavio santykius tada ėmė aiškintis padedami spaudos ir policijos. Nusikaltėlių pasaulyje iki tol tai buvo dar negirdėtas dalykas.