federalinis rezervas

JAV federalinis rezervų bankas (FED) pristatė jau trečiąją kiekybinio skatinimo programą (angl. quantitive easing, QE3), kurios tikslas – atgaivinti šalies ekonomiką. Rinkos tokį sprendimą sutiko palankiai, bet realia jos nauda abejojama. Į buvusias augimo vėžes niekaip negrįžtanti JAV ekonomika privertė šalies centrinio banko vadovą Beną Bernanke paskelbti apie naująjį ekonomikos gaivinimo planą. Tai jau trečias toks bandymas nuo 2008 metų.

Naujas tyrimas rodo, kad Kinija, o ne Volstrytas yra kalta dėl 2008 m. krizės ir po jos sekusios recesijos, rašo CNBC. Erasmus vadybos tyrimų institutas teigia, kad Kinijos karštinė sukūrė daug pigių pinigų, kurie pakurstė JAV nekilnojamojo turto burbulą ir jo sprogimą. Heleen Mees iš Tilburgo universiteto sako, kad dešimtmečio pradžioje JAV federalinis rezervas ėmėsi laisvos monetarinės politikos, kuri lėmė refinansavimo bumą 2003 ir 2004 metais bei asmeninių išlaidų augimą.

Turbūt neretai sutinkate žmonių, kurie klausia, kodėl kasdien yra kalbama apie pasaulinę krizę ir artėjančią pasaulio pabaigą, rašo „Business Insider“. Kartais būna sudėtinga paaiškinti ekonominių reiškinių priežastis, ne visi žmonės supranta ekonominius terminus ir vienų ar kitų įvykių reikšmę. Užtat dauguma moka skaičiuoti pinigus ir puikiai suvokia, ką reiškia atlyginimo sumažėjimas arba augančios kainos.

Kokia centrinių bankų ateitis? Ji bus užimta, nes dabar iš bankų tikimasi tiek monetarinio, tiek finansinio stabilumo užtikrinimo, rašo „Financial Times“. Ji bus kontroversiška, nes jų sprendimai turi didelę įtaką pajamų pasiskirstymui, žmonių prieigai prie finansų, finansinės sistemos veiklai bei valstybių mokumui. Prieš krizę atrodė, kad iškilus moderniems sofistikuotiems finansams, centrinių bankų, kaip finansinio stabilumo sergėtojų, vaidmuo tapo nereikalingu.