euro krizė

Beveik du trečdaliai (62,5 procento) Vokietijos piliečių įsitikinę, kad bendra Europos valiuta atlaikys visus sukrėtimus ir liks stabili ateinančiais metais. Tai rodo šeštadienį paskelbti sociologijos tarnybos "YouGov” surengtos apklausos duomenys. Kaip tik tuo galima paaiškinti vokiečių optimizmą dėl jų asmeninių finansinių perspektyvų Gyvatės metais. Tik 34 procentai apklaustųjų pareiškė, kad nesitiki iš 2013 metų nieko gero.

Savaitės pradžioje euro zonos finansų ministrai jau trečią kartą rinkosi, kad pasiektų naują susitarimą dėl paramos Graikijai ir įtikintų pasaulį, esą šalis pagaliau grįžo į doros kelią, rašo „Der Spiegel“. Vis dėlto Vokietijos apžvalgininkai kritiškai įvertino pasiektą susitarimą, kuriuo šimtu procentu gali džiaugtis nebent rizikos draudimo fondų valdytojai. Viena iš susitarimo dalių numato, kad Graikija galės išpirkti iš privačių investuotojų savo pačios obligacijas.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas mano, kad Graikija ir Ispanija skendi „ne recesijoje, o depresijoje“ ir dėl jų ekonominio nuosmukio kaltina griežtas taupymo priemones, informuoja AFP. J. Stiglitzas taip pat sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo(TVF) prognozės dėl euro zonos ūkio augimo yra pernelyg optimistiškos. Fondas numato, kad euro zonos ūkis šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet išaugs 0,2 proc.

Protestuodami prieš praėjusią savaitę valdžios paskelbtas vis griežtėjančias taupymo priemones tūkstančiai ispanų renkasi išreikšti savo poziciją į Madrido ir Barselonos miestų gatves, rašo bbc.co.uk. Valdžios atstovai jiems atšauna, kad planuojamas 2013 m. biudžetas, į kurio priemonių arsenalą įeis dar didesni mokesčiai bei lėšų viešajam sektoriui mažinimas, pažabos vis gilėjantį biudžeto deficitą.

Blogos paskolos Graikijoje pasiekė naują rekordą – jos dabar siekia 57 mlrd. eurų. Tokį padidėjimą lėmė augantis nedarbas, viršijantis 25 procentus. Manoma, kad nedarbas didės dar labiau, jeigu pasitvirtins kelių ateinančių metų prognozės dėl recesijos, praneša BBC. Bankų sistema labai spaudžiama, nes kas ketvirtą paskolą vėluojama grąžinti ilgiau nei tris mėnesius. Bankai patiria didelį kapitalo poreikį, o dėl to Graikijos valstybės skola gali dar labiau išaugti.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Pastaruoju metu Europą gaubia niūrūs ekonomikos debesys ir nieko gero nežadančios prognozės. Tačiau kai kurie ekspertai įžvelgia teigiamų aspektų. Euro zonos krizės paveiktos valstybės vos suduria galą su galu bandydamos įgyvendinti joms primestas taupymo priemones.

Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) vadovas Klausas Reglingas (Klaus Regling) mano, kad greita euro krizė pabaiga yra galima. „Jei visos šalys euro zonoje griežtai laikysis savo konsolidavimo priemonių ir toliau nuolat didins savo konkurencingumą, krizė po 1-2 metų gali būti įveikta“, - pareiškė jis Vokietijos žurnalui „Spiegel“. K. Reglingas sėkmingu pavadino ESSF darbą. „Jei mūsų nebūtų, tai Portugalijos ir Airijos ko gero nebebūtų euro zonoje“, - teigė jis.

Dėl Europos skolų krizės didėja vokiečių skeptiškumas Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu. Reprezentatyvi apklausa rodo, kad tik 25 proc. Vokietijos gyventojų yra už tai, kad Bendrija liktų tokia, kokia yra dabar, praneša agentūra AP. Remiantis „Forsa“ atlikta apklausa, kas septintas vokietis, arba 15 proc., pasisako už ES paleidimą. 33 proc. norėtų, kad ES grįžtų prie savo ištakų ir būtų grynai ekonominė bendrija, o 20 proc. teisingu keliu laikytų ES virsmą į federaciją.