egidijaus aleksandravičiaus

Nieko nebestebina teisėjų nepotizmas - "blatas" giminaičiams. Tuo nusidėjęs asmuo geriausiai tiko vadovauti Etikos ir drausmės komisijai. Kiti atėjo į komisiją, besvarstančią, ar kai kurie jų, aukštieji teisėjai bei komisijos nariai, nemelavo prezidentui. Dalyvavo ir patys balsavo savo naudai, kad jie nemelavo. Dabar sako - komisija išteisino. Ir nieko, akys nerausta. Eis aukštyn. (Pabaiga.

Vasario 17 dieną, antradienį, Kaune viešės jaunieji Lietuvos diplomatai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojai jiems parengė specialią vienos dienos programą, pristatančią Lietuvos diplomatijos istoriją bei iškiliausias asmenybes. „Tokių mokymų idėja kilo dar gruodžio mėnesį, kai Vytauto Didžiojo universitete viešėjo atkurtos Lietuvos užsienio reikalų ministrai Vygaudas Ušackas, Algirdas Saudargas, Antanas Valionis ir Petras Vaitiekūnas.

Vakar išrinktieji Seimo nariai tris valandas prisiekinėjo sąžiningai tarnauti Lietuvai ir jo žmonėms. Tačiau moderniais laikais viešai duotas žodis, anot istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus, dažnai būna netvirtas ir menkai tepaisomas. Prieš priimdamas Seimo narių priesaiką, Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Lapinskas pabrėžė, kad šis veiksmas nėra vien formalus ar simbolinis aktas. „Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas“, - teigė K.Lapinskas.

Kai kurios E. Aleksandravičiaus rašinių mintys pažadino ir man minčių, kuriomis norėčiau pasidalyti su „Balsas.lt“ skaitytojais. Būdingas dabartinės viešosios raiškos požymis – Lietuvoje beveik nėra konstruktyvių diskusijų. Jokiais klausimais – politikos, ekonomikos, švietimo, kultūros. Čia įprasta priiminėti sprendimus. Pirmiausiai – kokiame nors „valstybininkų“ ratelyje, paskiau – organizuojama „piaro“ kampanija spaudoje, pagaliau – duodama patvirtinti Seimui.

Politinio elito sąvoka ganėtinai paplitusi, tačiau jos turinys įvairuoja nelygu susikurtas ar įsivaizduojamas to elito modelis ar apskritai visuomenės gyvenimo supratimas. Kadangi elito sąvoka išskiria tam tikrą grupę žmonių ir atskiria ją nuo visuomenės, tai mūsų politikai, vaizduodami demokratiškai išrinktus visuomenės atstovus, linkę apsimesti nesuprantą, kas yra politinis elitas.

Iš pirmo žvilgsnio Lietuva labai pasikeitė nuo tada, kai čia lankiausi prieš ketverius metus, ypač žvelgiant į gražius centrinio Vilniaus kvartalus. Tačiau iš esmės viskas labai primena tuos laikus, kai čia gyvenau prieš penkiolika metų.

Lietuvos žurnalistų sąjunga ir leidykla „Versus Aureus“ spalio 22 d., penktadienį, 19 val. Kauno žurnalistų namuose, restorane „Ketvirtoji valdžia“, rengia istoriko, kultūros tyrinėtojo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos nario Egidijaus Aleksandravičiaus knygos „Kas iškirto varnui akį“ pristatymą.

“Omni laike” stebėtinai gyvai rutuliojasi tegu ir monologinė diskusija apie Lietuvos ateitį Europos Sąjungoje, kur galima surasti tokį idėjų, provokacijų rinkinį kaip paskutiniuose Virginijaus Savukyno, Egidijaus Aleksandravičiaus (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_172236), Kazio Almeno (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_171314) ir kitų autorių straipsniuose, kurie pasirodė “Omni Laike” per pastarąjį mėnesį ir ankstėliau.