eesti energia

Buvusio vienos didžiausių uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltė“ akcininko Martino Gusiatino šeimos valdoma bendrovė „Stemma Group“ parduoda jos valdomus 109 megavatų bendros galios 4 vėjo jėgainių parkus. Įmonė kol kas nekomentuoja nei pirkėjo, nei būsimo sandorio.

Estijos valstybės valdoma energetikos grupė „Eesti Energia“ vėjo parkus Lietuvoje ir Estijoje valdančią įmonę „Nelja Energia“ įsigijo už 289 mln. eurų. Be to, ji perims 209 mln. eurų siekiančius „Nelja Energia“ finansinius įsipareigojimus. „Eesti energia“ pranešė, kad pagal antradienį pasirašytą sutartį jos antrinė įmonė „Enefit Green“ perims 100 proc. „Nelja Energia“ akcijų iš Norvegijos bendrovės „Vardar“ bei kitų investuotojų.

Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje 2020–2021 metais planuojamos nutiesti dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos („Balticconnector“) bei tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) leis tik neseniai iš Rusijos „Gazprom“ įtakos išsilaisvinusioms regiono valstybėms atsigabenti pigesnių dujų bei užtikrins tiekimo saugumą, sako ekspertai ir rinkos dalyviai.

2018 metais šalies dujų rinkoje svarbios bus mažiausiai trys naujovės – pasibaigusi Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ nuolaida, suteikianti vienodas konkurencines sąlygas visiems dujų tiekėjams, į prekybos rinką besiveržianti didžiausia dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ bei tikimybė, jog „Gazprom“ daliai Lietuvos pirkėjų dujas tieks per tarpininkus.

Tarp liberalizuotų Lietuvos ir Estijos dujų rinkų „įvarytas“ monopolininkės „Latvijas gaze“ pleištas netrukus bus ištrauktas - kaimyninė šalis paskutinė iš Baltijos valstybių liberalizuos dujų rinką. Tikimasi, kad prekyba tarp šalių taps paprastesnė, tačiau į naujos kokybės Latvijos rinką vis dar žiūrima atsargiai. Balandį Latvija galutinai įgyvendins Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo dujų rinkoje reikalavimus: atskirs dujų tiekimą nuo perdavimo ir atvers daugiau nei 1 mlrd.

Lenkija politinį sprendimą, ar sinchronizuoti elektros tinklus su Baltijos šalimis, priims po to, kai Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras rudenį paskelbs savo išvadas. Tokią Lenkijos poziciją Lietuva išgirdo šalių energetikos darbo grupių susitikime. „Matomai po tų rezultatų paskelbimo, nedelsiant Lietuva ir Lenkija priims politinį sprendimą, kuris reikalingas pradėti projektams vykdyti“, - BNS telefonu iš Varšuvos po susitikimo sakė energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.

Prieš kelerius metus sustabdytas milijardinės vertės naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas nejuda dėl valdžios neapsisprendimo norint neprarasti rinkėjų palaikymo. Taip mano politologas Ramūnas Vilpišauskas. Tačiau buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, susitaręs dėl projekto su Japonijos „Hitachi“, tvirtina įžvelgiantis teigiamų postūmių įgyvendinant VAE projektą, ir tai jis pirmiausiai sieja su Estijos valdžios pasikeitimais.

Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Enefit“ šių metų antrojo ketvirčio pajamos augo daugiau nei du kartus – iki 58,2 mln. litų. Pernai tuo pačiu metu bendrovė gavo 25,7 mln. litų pajamų. Praėjusį ketvirtį „Enefit“ klientų skaičius, lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, augo daugiau nei triskart – nuo 260 iki beveik 900 bendrovių. „Labiausiai pajamas augino tai, kad pritraukėme vidutinių bei stambių klientų, Jiems suteikiame stabilumą, saugumą ir ilgalaikę kainų garantiją.

Nuo vasario 26 d. nepriklausomam elektros energijos tiekėjui „Enefit“ vadovauti pradės Artūras Šyvokas, anksčiau ėjęs „Enefit“ pardavimų vadovo pareigas. Naujajame poste A. Šyvokas pakeičia Liudą Liutkevičių, kuris pereina dirbti į „Litgrid“. „Džiaugiamės ir sveikiname Artūrą Šyvoką tapus „Enefit“ vadovu. Pastaruosius kelerius metus jis demonstravo puikius darbo rezultatus ir buvo vertinamas kaip atsakingas ir atviras naujoms idėjoms vadovas.