daiva gudavičienė

Priežasčių, kodėl krūties vėžys nepaliauja „persekioti“ Lietuvos moterų, galima rasti daug. Tačiau remiantis moterų elgsenos tyrimu, galima išskirti keturias pagrindines.

Pagrindinis rizikos faktorius susirgti vėžiu yra senėjimas, skelbia JAV Nacionalinis vėžio institutas. Jo duomenimis, vidutinis vėžio diagnozavimo amžius yra 66-eri metai. Tačiau Lietuvos onkologai nurodo, kad moterims vėžio rizika ima ženkliai didėti nuo 45- erių, o vyrams – 50-ies. Naujienų portalas tv3.lt išsiaškino, kada ir kokio tipo vėžiai „mėgsta“ skirtingo amžiaus žmones: pavyzdžiui, trisdešimtmečius labiau atakuoja skrandžio navikai, o šešiasdešimtmečius – gaubtinės žarnos vėžys.

Kokios asociacijos kyla, išgirdus žodį „vėžys“? Mirtina liga, rūkymo išprovokuotas susirgimas? Visuomenėje apie vėžį sklando daug kalbų ir mitų. Rūkaliai sako „vis tiek visi mirsim“ ir „nuo vėžio miršta ir sveikuoliai“ ir toliau sau rūko, saulės mėgėjai eina į soliariumus arba nesitepa kremais, mėgstantys alkoholį tikrai nemano, kad toks jų pomėgis jiems vėliau galimai sukels labai sunkių padarinių.

Remiantis moterų apklausomis, per trejus metus Lietuvoje gyvenančių dailiosios lyties atstovių elgsena krūties vėžio prevencijos atžvilgiu beveik nepakito – savo sveikatai jos vis dar per mažai dėmesingos. Tokia išvada daroma palyginus dviejų analogiškų apklausų rezultatus. Tuo tarpu būtent reguliari krūtų patikra yra geriausias būdas siekiant išvengti krūties vėžio ar laiku jį „pagauti“. Tiek šiemet gegužę, tiek prieš trejus metus atliktas tyrimas atskleidė, kad tik apie 60 proc.

Krūties vėžio tema žiniasklaidoje rašoma išties daug. Tačiau ar šis informacijos srautas pasiekia tikslą keisti moterų elgseną ir ar skatina jas imtis prevencinių priemonių? Vasarą atlikta moterų apklausa atskleidė: daugiau nei trečdalis Lietuvos moterų nėra linkusios reguliariai atlikti krūtų savityrą ar tikrintis pas gydytoją profilaktiškai. Visuomenės apklausos duomenimis, 20 proc. moterų krūtų nesitikrina, nes mano, jog tai joms neaktualu, 11 proc.