būsto kainos

Daugeliui veržiantis diržus dėl pragyvenimo išlaidų, vienas vyras apskaičiavo, ar jam būtų palankiau iškeisti butą Sietle (JAV), socialinį gyvenimą ir dabartines išlaidas į nuolatinį būstą kurorte, kuriame „viskas įskaičiuota“. Vašingtono mieste gyvenantis turinio kūrėjas Benas Keenanas vasarį internete pasidalijo savo mintimis šiuo klausimu, sukeldamas diskusijas ir daug juoko. Įraše kūrėjas atskleidė, kad jo asmeninės mėnesio išlaidos siekia apie 4 tūkst.

Būsto Europos Sąjungoje kainų indeksas 2023-iaisiais, palyginti su 2022 metais, smuktelėjo 0,3 proc., skelbia Eurostatas. Kainų kritimas užfiksuotas pirmąkart nuo 2013-ųjų, po šuolio 7,7 proc. užpernai ir 8,4 proc. ankstesniais metais. Labiausiai būstas pernai atpigo Liuksemburge (9,1 proc.) ir Vokietijoje (8,4 proc.), o labiausiai pabrango Kroatijoje (11,9 proc.), Bulgarijoje (9,9 proc.), Lietuvoje (9,8 proc.), Lenkijoje (8,8 proc.), Portugalijoje (8,2 proc.

Lietuvai ruošiantis priimti Vokietijos brigados karius, vis dar nėra aišku, kur juos apgyvendinti, tad jie būstą turės nuomotis patys. Dėl to kyla grėsmė, kad ims trūkti būstų nuomai, o kainos augs, kaip buvo prasidėjus karui Ukrainoje. Vis tik bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas ramina, kad vietų tikrai atsiras – net šiandien būtų galima pasiūlyti 2,4 tūkst. būstų ar apartamentų.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo pasiekusi dugną: augo paskolų palūkanos, būstų kainos, stojo statybos ir mažėjo gyventojų įperkamumas. Vis tik situacija gerėja, tik svarbu, kad perkančiųjų vėl nebūtų daugiau, nei NT, nes tada ir vėl viskas brangs. Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.

Per pastarąjį dešimtmetį užfiksuota, kad Jungtinėje Karalystėje su tėvais gyvena apie 620 tūkst. suaugusių jaunuolių. JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius jaunų suaugusiųjų, gyvenančių tėvų namuose, dalis išaugo 87 proc. Dabar daugiau nei pusė 18–24 metų amžiaus amerikiečių gyvena su tėvais. Neseniai „RentCafe“ atliktoje apklausoje 41 proc.

2023 m. Lietuvoje vidutinę metinę infliaciją aplenkė tik antrosios pensijų pakopos investiciniai fondai, kurių grąžą siekė 14,3 proc., praneša „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas. Taip pat, anot jo, žvelgiant vien tik į investicijas Lietuvoje, didžiausią grąžą suteikė būsto kainos ir nuomos pajamos – 5,8 proc., nors didesnė to dalis – 4,1 proc. – nulemta nuomos pajamų augimo.

Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai į artimiausią ateitį žiūri optimistiškai, nors pripažįsta, jog neapibrėžtumo 2024-2025 metais bus labai daug.  Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, plėtotojai šiuos metus užbaigia su santūriai pozityviomis nuotaikomis.  „Žiūrime galbūt labiau su pozityvumu į priekį.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Pakilusios nekilnojamojo turto (NT) kainos, pabrangusios būsto paskolos ir politiniai neramumai, dėl kurių ši rinka tampa ganėtinai nenuspėjama, lėmė sumažėjusį NT pirkimą. Dalis bendrovių Lietuvoje yra priverstos netgi nukelti būsto statybas tol, kol situacija taps aiškesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst.