branduolinis ginklas

Pirmą kartą per 40 metų Jungtinės Valstijos pradės gaminti naują branduolinę kovinę galvutę W93, skirtą tarpžemyninėms balistinėms raketoms, skirtoms naudoti strateginiuose povandeniniuose laivuose. Apie tai praneša amerikiečių puslapis MSN, remdamasis aukšto rango pareigūnais prezidento Joe Bideno administracijoje.

Aljansas neplanuoja didinti branduolinių ginklų turinčių sąjungininkų skaičiaus, praneša NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „The Guardian“. Po diskusijos apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą Lenkijoje J. Stoltenbergas pažymi, kad NATO nėra tuo suinteresuota. „Tokių planų nėra“, – tvirtina jis.

Pirmadienį Kremlius perspėjo, kad imsis „būtinų“ priemonių „savo saugumui garantuoti“, jei Lenkija priims branduolinius ginklus. Prieš tai Varšuva pareiškė, kad yra pasirengusi tai padaryti, jei NATO nuspręstų dislokuoti šiuos ginklus. „Kariškiai, žinoma, išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų būtinų atsakomųjų veiksmų, kad garantuotų mūsų saugumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį nurodė, kad Varšuva yra pasirengusi priimti branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų juos dislokuoti dėl Rusijos ginkluotės stiprinimo Baltarusijoje ir Kaliningrade.  Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas Rusijos agresiją Europoje pavadino „didžiule grėsme“ Vakarams ir paragino sąjungininkus susivienyti ir paremti Ukrainą, kuri kovoja prieš Rusijos invaziją. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad šalis parengė naujo kontrpuolimo planą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino savo vyriausybę rasti lėšų branduolinį variklį turinčio erdvėlaivio kūrimo planui parengti. Pasak „Bloomberg“, tai yra dalis Rusijos pastangų stiprinti savo kosmoso programą nepaisant Jungtinių Valstijų įvestų sankcijų.  Pasak V. Putino, Rusija turi „kompetencijų, kurių neturi kitos šalys“. „Turime skirti ypatingą dėmesį joms plėtoti“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.

Amerikos mokslininkų federacijos (JAV) ataskaitoje skelbiama, kad Rusija galėjo dislokuoti savo branduolines galvutes karinėje bazėje netoli Osipovičių, už 100 kilometrų nuo Minsko ir už daugiau nei 270 kilometrų nuo Vilniaus. Anot tyrėjų, nurodytoje vietoje atsirado naujos saugumo užkardos. Karinėje bazėje anksčiau buvo atlikta modernizacija, po vieno aukšto rango rusų valdininko vizito.

Trečiadienį Baltieji rūmai pranešė nematantys jokių požymių, kad Maskva būtų pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs juos dislokuoti, jei iškiltų grėsmė Rusijos suverenitetui. Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą, jos retorika branduolinių ginklų tema yra „beatodairiška“, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Rusijos pajėgos yra išbandžiusios taktinio branduolinio ginklo panaudojimo modelį, jeigu kiltų konfliktas su didele galios valstybe. „Financial Times“ susipažino su nutekinta Rusijos kariuomenės informacija, kurioje buvo ir pasirengimo Kinijos puolimui scenarijus. Slaptuose dokumentuose aprašomas taktinio branduolinio ginklo panaudojimo slenkstis yra žemesnis negu Rusija kada nors viešai yra pripažinusi.