biblioteka

Neišsisemiant ginčams dėl nacionalinio stadiono projekto, savivaldybės politikai iš kepurės traukia dar vieną idėją: laisvietė Deimantė Rimkutė pasiūlė, o taryba pritarė, kad šalia nacionalinio stadiono už 8 milijonus eurų statomame kultūros centre turėtų atsirasti ir biblioteka, veikianti visą parą. Kai kurie opozicijos politikai tokią laisviečių idėją vadina „hipsterišku“ nelogišku siūlymu, mat poreikio stadione įrengti kiaurą parą veikiančią biblioteką niekas netyrė.

Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka antradienį visuomenei pristatys mobiliąją biblioteką – bibliobusą. Anot šios iniciatyvos organizatorių, planuojama, kad bibliobusas į numatytas vietas vyks vieną ar kelias dienas per savaitę, bei siūlys ne tik leidinių skolinimo paslaugas, bet ir kultūrinę, edukacinę veiklas. „Bibliobusas – išskirtinė dovana vilniečiams. Norime sukurti jaukią erdvę bendruomenių susibūrimams, kur kiekvienas jaustųsi laukiamas.

Bibliotekos ant ratų – vis dažnesnis vaizdas, kurį užfiksuoja šalies kaimų gyventojai. Lietuvoje ir toliau uždarinėjant kaimo skaityklas, žmonėms siūloma tokia paslauga – mobili biblioteka. Žmonės džiaugiasi, kad knygas jiems atveža ir į kiemą, tačiau neslepia ir rūpesčio, ar mobilios bibliotekos nebus panaikintos, jei valdžiai pasirodys, kad skaitytojų per mažai. O Kultūros ministerijos skaičiavimu per pastaruosius penkerius metus, Lietuvoje panaikinta daugiau nei 50 kaimo bibliotekų.

Knygų skaitymas, išskirtiniai koncertai, masažiniai krėslai ir net pamokos, kaip pasisiūti suknelę ar iš medžio sumeistrauti dėžutę. Visa tai žada už 17 milijonų eurų rekonstruota buvusi Kauno apskrities viešoji biblioteka. Ji keičia ne tik išvaizdą, bet ir pavadinimą – vadinsis Ąžuolyno. Ant Parodos kalno įsikūrusi biblioteka po pustrečių metų trukusios rekonstrukcijos jau penktadienio popietę atveria duris. Ten lankytojų laukia modernios erdvės – vidus pasikeitęs neatpažįstamai.

Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka su giliu liūdesiu praneša, kad neteko bibliotekos bičiulės, Molėtų krašto literatės, vertėjos, dėstytojos Laimutės Pasevičienės. Laimutė gimė 1957 m. liepos 13 d. Panevėžyje, čia baigė Panevėžio penktąją vidurinę mokyklą. Baigė Vilniaus universitetą, kur studijavo anglų kalbą. 1980 m. pradėjo dirbti Rokiškio vidurinėje kaimo profesinėje technikos mokykloje.

Neeilinė bibliotekininkė Panevėžio rajone. Moteris kasdien sėda ant dviračio ir nesvarbu, lyja ar sninga, mina kartais net ne vieną dešimtį kilometrų, kad atokiuose vienkiemiuose gyvenantiems skaitytojams atvežtų knygų. Moteris sako, kad jei ne knygos į namus, dalis vietinių gal visai pamirštų rašytinį žodį. Esą kai kurie gyventojai nebeturi sveikatos, o kiti ir galimybių ar noro belstis į biblioteką kelis ar keliolika kilometrų.

Iš Vilniaus universiteto skaityklų buvo pagrobta 17 vertingų XIX amžiaus knygų, BNS patvirtino prokuratūra, atliekanti vagystę dėl šio nusikaltimo. Kiek anksčiau ketvirtadienį pranešta, jog Lenkijoje ir kitose Baltijos šalyse per pastaruosius dvejus metus pavogta XIX amžiaus rusų literatūros už milijonus eurų – originalai bibliotekų lentynose buvo pakeisti klastotėmis.  Retų rusiškų knygų vagysčių įkalčiai veda prie aukcionų Rusijoje.

Daugiau kaip 40 šalies švietimo ir mokslo institucijų pradeda diegti naujos kartos bibliotekos paslaugų platformą, kurią sudaro tarptautinės kompanijos „Ex Libris“ bibliotekiniai produktai „Alma“ ir „Primo VE“, pirmadienį pranešė Vilniaus universitetas (VU). „Naujoji bibliotekos paslaugų platforma Lietuvos akademinei bendruomenei suteiks naujų galimybių šalies mastu kurti bendrąjį akademinių bibliotekų elektroninį katalogą su daugiau kaip 2 mln.

Lietuvoje per artimiausius metus po rekonstrukcijos planuojama atidaryti 14 iš esmės atnaujintų ar visai naujų kultūros erdvių – teatrų, muziejų, bibliotekų, koncertinių salių, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija. „Matysime tikrą naujų kultūros erdvių proveržį, kuris nebūtų įmanomas ne tik be valstybės ir ES investicijų, bet ir be aktyvių bei iniciatyvių kultūros darbuotojų.