benjaminas mašalaitis

Pagrindinių herojų legendose keisti negalima – po daugiau nei dešimties metų atgimusį žaidimą „Taip.Ne“ vėl ves jo sumanytojas Arūnas Valinskas, o jam talkins viena garsiausių Lietuvos manekenių Renata Mikailionytė. Nėra žmogaus, kuris galėtų vesti televizijos žaidimą „Taip.Ne“ geriau nei pats jo autorius. Ne kartą kalbintas grįžti į televiziją su šiuo projektu A.Valinskas galiausiai pasakė „Taip“ –  su žiūrovais jis sveikinsis naujajame BTV  sezone.

Šįmet vasarą sukanka dvi datos, susijusios su Vilkaviškio miesto dvaru, kuris pirmąkart buvo paminėtas prieš 350 metų. Beveik prieš du šimtus metų jo pastatuose keletą dienų gyveno žymiausias to meto karvedys, Prancūzijos imperatorius, kurio vardas vėliau prigijo ir visam dvarvietės statinių kompleksui. Kadangi apie tai rašantieji dažnai kopijavo vieni kitus ir mažai besigilino į istorines tiesas, tai pribrendo būtinybė į šiuos įvykius pasižiūrėti rimčiau.

Pamenu, kaip vaikystėje teko kartoti tokias eilutes „Mes spaliukai – Lenino anūkai“. Deklamavau ir spaliukų neskaičiavau; jei kas nors būtų juos suskaičiavęs, tai galėtų didįjį vadą apkaltinti daugpatyste.

Kai prieš kelerius metus nusipirkau antikvarinį sekreterą, nepagalvojau, kad teks narplioti įdomią istoriją. Baldas nebuvo geros būklės. Nepakako ir dulkių nuvalyti. Keli vidiniai stalčiai visai neatsidarė. Į pora stalčiukų dar ir šiandien neįsibroviau.

Senųjų baldų gelbėtoju norėtų būti vadinamas istorikas Benjaminas Mašalaitis. Dirbęs Kraštotyros muziejaus direktorium, istorijos mokytoju, išgarsėjęs dalyvaudamas televizijos konkursuose,  viktorinose, žaidimuose, jis dabar restauruoja senovinius ir antikvarinius baldus. Šios veiklos marijampolietis ėmėsi beveik prieš dešimtmetį, kai su šeima – žmona, sūnumi ir dukra – persikėlė iš daugiabučio į tėvų namą.

Svarbiausias šių laikų Lietuvos valstybės dokumentas - Vasario 16-osios aktas - gali būti dingęs amžiams, šeštadienį rašo dienraštis "Kauno diena". 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvą nepriklausoma valstybe. Dvidešimt asmenų pasirašė po tai skelbiančiu dokumentu, tačiau neišliko nei jo originalas, nei dublikatas. Istorikai tebetiria įvairias Akto dingimo versijas, bet nė viena jų nėra visiškai patvirtinta.