basf

Teismas uždraudė Mažeikių chemikalų prekybos įmonei „Alsa“ platinti herbicidus, neteisėtai pažymėtus Vokietijos chemijos pramonės bendrovės BASF prekės ženklu.  Lietuvos apeliacinis teismas spalio 17-ąją patenkino BASF prašymą uždrausti Lietuvos bendrovei naudotis jos vardu. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas perspėja šalies pramonės milžines netapti priklausomomis nuo Pekino. Tačiau panašu, kad Rusijos pavyzdys daugeliui nepadėjo išmokti pamokų apie verslo santykių su autokratinėmis šalimis pavojus, rašo „Der Spiegel“. Prieš kelias savaites Vokietijos pramonės lyderiai susirėmė su R. Habecku.

Panašu, kad kalbos apie „tryliktą“ atlyginimą nėra iš piršto laužtos – bent jau kai kuriose darbovietėse. Praėjusių metų pabaigoje kur kas daugiau įmonių nei paprastai savo darbuotojams išmokėjo penkiaženkles sumas. „Sodros“ duomenimis, 2019 m. gruodį didžiausią vidutinę algą savo darbuotojams išmokėjo nekilnojamojo turto bendrovė „Schage Real Estate“. Penkių bendrovės darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Dvi šalies bendrovės balandžio mėnesį darbuotojams mokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršijo 20 tūkst. eurų. Be to, visoje Lietuvoje buvo 25 įmonės kurių algų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Didžiausių darbdavių mokami atlyginimai buvo kur kas kuklesni. „Sodros“ duomenimis, praėjusį mėnesį didžiausias mokėtų atlyginimų vidurkis fiksuotas bendrovėje „Advantec Lietuva“. Jos darbuotojai vidutiniškai uždirbo 22,8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Tarp daugiausiai mokėjusios įmonės ir daugiausia Lietuvoje darbuotojų turinčios įmonės atlyginimų vidurkių skirtumas – net daugiau nei 44 kartai. Tai galima pamatyti iš naujausių „Sodros“ duomenų. Pirmiausia pastebėtina, kad balandžio mėnesį nemažos dalies įmonių atlyginimų vidurkis, palyginti su kovu, gerokai išaugo. Tikėtina, kad tokius didelius atlyginimų šuolius balandį paaiškina išmokėtos premijos, suskaičiavus įmonės rezultatus.

  Vokietijos vakaruose esančioje BASF chemijos gamykloje pirmadienį per sprogimą žuvo vienas žmogus, pranešė ši bendrovė ir nurodė, kad šeši asmenys yra laikomi dingusiais, dar šeši – sužeisti.   Sprogimas, sukėlęs didžiulį gaisrą plačiame Liudvigshafeno komplekse, įvyko atliekant darbus prie žaliavą tiekiančio vamzdyno.

Net jeigu tarp Ukrainos su Rusija nebūtų „ypatingai paaštrėjusių santykių dėl Krymo“, vis tiek eilinį sykį sulauktume dujų ginčo – tai tėra tik laiko klausimas, įsitikinęs „Die Presse“ žurnalistas Eduardas Steineris. Straipsnio autorius primena, kad įprastai Maskva su Kijevu pradeda ginčus dėl dujų tiekimo tranzito įkainių vasaros viduryje, tuo pačiu įvarydama siaubą nuo jo importo priklausančiai Europai.

 Didžiausia Europos Parlamento politinė grupė – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija – nusiuntė Europos Komisijai oficialų laišką, kuriame reikalaujama Trečiojo energetikos paketo nuostatas naujojo Rusijos eksporto dujotiekio projektui „Nord Stream 2“ taikyti be išlygų. Frakcijos lydelio Manfredo Weberio pasirašytame laiške Europos Komisija raginama neremti šio projekto, kuris, pasak laiško autorių, kertasi su ES ekonominiais ir politiniais interesais.

„Gazprom“, „Google“, „Amazon“, „Honda“, „Apple“, „Berkshire Hathaway“ – visos šios bendrovės rikiuojasi „Transparency International“ sudaryto skaidriausių didžiausių pasaulio akcinių bendrovių sąrašo pabaigoje. Pačia neskaidriausia bendrove pripažinta „Bank of China“, o skaidriausia – „Statoil“. Tyrimas „Įmonių skaidrumas: didžiausių pasaulio bendrovių vertinimas“ (angl.