baltijos ae

Lietuva nekeičia savo pozicijos ir neketina pirkti elektros, pagamintos Karaliaučiaus atominėje elektrinėje (AE), kurios statyba yra sustabdyta daugiau nei prieš trejus metus, sako energetikos ministras Rokas Masiulis, reaguodamas į minėtą jėgainę statančios bendrovės atstovo pareiškimą, jog galimybėmis pirkti elektrą iš jėgainės domisi Lenkija ir Baltijos valstybės. „Man nieko nėra žinoma, kad Lietuva derėtųsi dėl tos energijos.

Prieš pat pradedant dirbti naujajam direktoriui, Valstybės saugumo departamentas paskelbė 2014 metų veiklos ataskaitą, pasirašytą dabar jau buvusio direktoriaus Gedimino Grinos. Joje teigiama, kad nors 2014 metai Lietuvai buvo reikšmingi įtvirtinant energetinį savarankiškumą, saugumo tarnybos nustatė ir šnipinėjimo atvejų. Lietuvos energetinę nepriklausomybę didinantys projektai domino priešiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusius ar verslo interesų turinčius užsienio subjektus.

Į Balsas.lt redakcijos rankas pateko „ROSATOM“ ryšių departamento direktoriaus Sergejaus Novikovo laiškas, skirtas Lietuvos užsienio reikalų viceministrui Andriui Krivui. Santūriame laiške švelniai išreiškiamas pasipiktinimas Lietuvos pozicija Kaliningrado srityje planuojamos statyti atominės elektrinės (Baltijos AE) atžvilgiu ir lietuvių nenoru konstruktyviai bendradarbiauti.

 Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad nėra taip paprasta Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos valstybių energetikos donore. Pasirodę svarstymai mažinti Karaliaučiuje statomos Baltijos AE galias rodo, kad „žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje“, rašo Rusijos dienraščio „Komersant“ apžvalgininkas Vladimiras Dzaguta.

Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos "Rosatom" generalinis direktorius Sergejus Kirijenko pavedė išsiaiškinti galimybes Karaliaučiuje statomoje Baltijos atominėje elektrinėje (Baltijos AE) naudoti mažesnės galios reaktorius, nei planuota anksčiau.

Nusilenkti branduoliniam milžinui prie Baltijos rusai Lietuvą įtikinėja ir gražiuoju, ir pareikšdami, kad mūsų šalies energetinė nepriklausomybė tėra mitas. Tai užvakar išgirdo „Lietuvos rytas“. Apsilankę Baltijos atominės elektrinės (AE) statybvietėje įsitikinome, kad Rusija nesėdi sudėjusi rankų ir yra užsimojusi aplenkti Lietuvą. Kaliningrado srityje, maždaug 10 kilometrų nuo Lietuvos valstybės sienos, verda darbas. Pirmąjį Baltijos AE bloką ketinama paleisti 2017 metais.

Karaliaučiaus srityje statomos atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus pamatams išlieta pirmieji 1200 kubinių metrų betono, pranešė subrangovinė organizacija „Titan-2“. Pasak pranešimo, balandžio 21 dieną uždaroji akcinė bendrovė „Titanstrojmontaž“, kuri priklauso holdingui „Titan-2“, pirmojo reaktoriaus pamatams ėmė lieti betoną. Betoną į statybos aikštelę tiekia gamykla UPP, priklausanti akcinei bendrovei SUS.

Baltijos atominės elektrinės statybos direkcija ir Karaliaučiaus studentų ir jaunimo organizacijos susitarė, kad šią vasarą statybvietėje darbuosis studentų būrys, o ateityje jų galės būti ir daugiau. Pranešama, kad pirmajame būryje bus 25 studentai. Dėl to susitarė atominės elektrinės statybos direkcija, Karaliaučiaus srities studentų būrių štabas ir srities jaunimo reikalų agentūra. „Vaikinai dirbs prižiūrimi patyrusių meistrų - globėjų. Galbūt vėliau mums patikės ir sudėtingesnių darbų.

Rusijos aplinkosaugos aktyvistas Michailas Kostiajevas antradienį teisme Karaliaučiuje pasakė paskutinį žodį procese, kuriame jis kaltinamas sukčiavimu. Kovo pabaigoje jis sulaikytas Černiachovske (Įsrutyje), kai grįžo iš Lietuvos, kur buvo pasislėpęs nuo pernai lapkričio mėnesio. M. Kostiajevas teisme teigė, kad jo byla sufabrikuota, o liudininkams daromas spaudimas, praneša „newkaliningrad.ru“. Teismas nuosprendį skelbs penktadienį.