arm

Saugumo spragų skandalo purtomos „Intel“ vadovas Brianas Krzanichius neseniai pardavė jam priklausiusių bendrovės akcijų didžiąją dalį, nors įmonėje jau buvo žinoma apie kritines procesorių saugumo spragas, rašoma „Business Insider“. B. Krzanichius lapkričio pabaigoje pardavė faktiškai visą jam priklausiusį „Intel“ akcijų paketą ir už tai gavo 24 mln. dolerių, skelbia interneto leidinys. Kompanijos vadovas pasiliko vos 250 tūkst. akcijų – minimalų kiekį, kurį privalo turėti pagal kontraktą.

Iki šių metų pabaigos pasaulinėje rinkoje turėtų pasirodyti pradinio lygio išmanieji telefonai, kainuosiantys apie 20 JAV dolerių, prognozuoja D. Britanijos bendrovė ARM. Jos atstovų teigimu, ekonominės klasės išmaniųjų telefonų modeliai vis labiau pinga. Iš viso 2013 m. visame pasaulyje buvo parduota apie 500 mln. išmaniųjų telefonų, kurių kaina neviršijo 150 JAV dolerių. Prognozuojama, kad 2015 m. tokių telefonų bus parduota jau 750 milijonų, o 2018-aisiais - net daugiau nei 1 milijardas.

Bendrovė AMD pranešė pirmoji iš pirmaujančių mikroschemų pramonės gamintojų pradėsianti tiekti bandomąsias serverinių ARM architektūros procesorių partijas. Komercinius tokių procesorių tiekimus bendrovė planuoja pradėti antrąjį šių metų pusmetį. Bandomieji ARM architektūros AMD procesoriai kodiniu pavadinimu „Seattle“ bus pradėti tiekti pirmąjį šių metų ketvirtį, sakoma bendrovės pranešime. Tai bus A serijos 64 bitų ARM architektūros „AMD Opteron“ modeliai.

Visai neseniai vienas P. Korėjos leidinių paskleidė žinią, kad per artimiausius keletą metų galima tikėtis pamatyti ARM architektūros procesorius, kurie palaiko 128 bitų instrukcijas. Buvo tvirtinama, kad būtent apie tokius procesorius, be viso kito, kalbėjo kompanijų ARM ir „Samsung“ vadovybė. Manoma, jog 128 bitų procesoriai galės būti naudojami ne tik serveriuose, bet ir išmaniuosiuose telefonuose bei planšetėse.

Maždaug prieš mėnesį kompanija ARM pristatė naujus branduolius – „Cortex-A12“. Jie pasirodys vidutinės klasės išmaniuosiuose telefonuose, o tai atitinka 200–350 dolerių kainų kategoriją (iki 800 Lt). Iki šiol šiame segmente buvo siūloma „Cortex-A9“, o vėliau planuota, kad juos išstums tobulesni „Cortex-A15“. Buvo planuojama, kad tobulėjant technologiniams procesams, gana didelius „Cortex-A15“ branduolius pavyks panaudoti ir vidutinės klasės segmente. Tačiau to neįvyko.

Britų kompanija ARM, kuri garsi kaip mikroschemų, naudojamų integruojamose sistemose ir mobiliojoje elektronikoje, gamintoja, neseniai žurnalistams pareiškė, jog kol kas rimtai nežiūri į galimą konkurenciją iš „Intel“ pusės. „Mes rimtai vertiname „Intel“ pastangas, – „Pocket-lint“ žurnalistams sakė kompanijos diferencijuoto marketingo padalinio viceprezidentas Vincentas Korstanje.

Dar šių metų balandžio mėnesį tapo žinoma, jog kompanija „Intel“ taps kontraktiniu gamintoju ir gamins kompanijai „Netronome“ tinklo įrangai skirtas mikroschemas, tam naudodama 22 nm technologinį procesą. Tai jau ne pirmas kartas, kai „Intel“ bendradarbiauja su procesorių gamintojais. Tačiau šią savaitę „Netronome“ paskelbė informaciją apie savo NFP-6xxx procesorių architektūrą, o tai kai kuriuos „Intel“ istorijos žinovus privertė krūptelėti.

Apie technologinio proceso brandą galima kalbėti, atsižvelgiant į mikroschemų taktinių dažnių potencialą. Jei atsižvelgti į šį aspektą ir pažiūrėti į paskutinius TSMC pasiekimus, galima užtikrintai teigti, jog 28 nm technologija tobulėja gana sparčiai. Bent jau tai teisinga ARM architektūros procesorių atžvilgiu. Kompanija TSMC išplatino pranešimą spaudai, kuriame kalbama apie 28 nm procesorių su „ARM Cortex-A9“ branduoliais, kurie „įprastomis sąlygomis“ dirba 3,1 GHz taktiniu dažniu.

Kinijos vyriausybė turi priimti sprendimą, kokia mikroarchitektūra remsis būsimas nacionalinis Kinijos procesorius, kuris bus naudojamas šios šalies biudžeto finansuojamoje kompiuterių įrangoje ir IT projektuose, pranešė „Extremetech.com“. Skelbiama, kad tinkamiausią mikroarchitektūrą parinks patarėjų grupė, sudaryta iš valdininkų ir Kinijos IT bendrovių, tarp jų „Huawei“ ir ZTE, atstovų.