arkliena

Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Statistiškai lietuvis per metus suvartoja 77 kilogramus mėsos. Pagal šį rodiklį, 177 pasaulio šalių esame 36-ti. Anot Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, tai nėra blogai. Esą labiau neramina suvartojamos kiaulienos kiekis. „Tai, kad kiaulienos suvalgome daug, atsispindi ir Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje: širdies, kraujagyslių sistemos ligos.

Jungtinė Karalystė netrukus turės naują kovos su maisto nusikaltimais tarnybą, pramintą „maisto nusikaltimų policija“. Tokios specialios tarnybos poreikis paaiškėjo po pernai kilusio vadinamojo arklienos skandalo, kai buvo nustatyta, jog keletos Europos valstybių prekybos centruose vietoje jautienos prekiauta arklių mėsa. „Maisto policijos“ įsteigimo idėją iškėlė maisto saugos ekspertas, Belfasto Karalienės universiteto profesorius Chrisas Elliottas, parengęs rekomendacijas šalies valdžiai.

Japonija išties graži ir kerinti šalis, tačiau dauguma iš mūsų apie ją žino visai mažai. Laikas šią klaidą ištaisyti. 10. Japonijoje normalu valgyti žalią arklio mėsą. Japonijoje žalia arklio mėsa, vadinama basashi, laikoma tikru delikatesu ir patiekiama daugelyje restoranų. Tai jau ne vieną dešimtmetį gyvuojanti tradicija. Valgyti arklieną yra kur kas sveikiau nei kiaulieną ar jautieną. Joje daug baltymų ir mažai kalorijų. Beje, valgydami arklieną galite pailginti savo gyvenimą.

Italijoje nieko nestebina einant gatve iš delikatesinio maisto parduotuvių sklindantis žirgų kvapas. Taip, ne arklienos, o žirgų – tai ne klaida, kvapas arklienos parduotuvėse toks pat, kaip ir žirgyne. Tačiau šioje šalyje arkliena yra delikatesas, kuris, nors ir jaučiant šiokį tokį drovulį, valgomas ypatingomis progomis. Nemaža dalis arklienos į Italiją nuo nepriklausomybės atgavimo laikų keliauja būtent iš Lietuvos. Pirmieji šio verslo ėmėsi arklininkai ir šalia žirgų sporto buvusieji.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Moklso ekspresas“, LRT.lt Naudojant biojutiklius, galima greitai ir patikimai įvertinti, ar jautienoje yra arklienos, o gal net žiurkienos, nustatyti įvairiomis pavojingomis bakterijomis užkrėstus maisto produktus. LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“ domėjosi, kodėl maisto saugumas – biojutiklių kūrėjų rankose.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad tęsiamas tyrimas dėl galbūt lietuviškoje dešroje nustatytos arklienos DNR, rašoma pranešime spaudai. Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba vis dar delsia pateikti oficialią informaciją apie arklienos DNR nustatymą UAB „Grimeda“ (Džiaugėnai, Šilalės r.) šaltai rūkytoje dešroje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Latvijos atsakinga kontrolės institucija savo internetiniame puslapyje pranešė apie lietuviškoje šalto rūkymo dešroje laboratoriniais tyrimais nustatytą 9 % arklienos DNR. Kad produktų gamybai buvo naudojama arkliena, ženklinimo etiketėje nebuvo nurodyta rašoma pranešime spaudai.

Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė Britanijos vartotojų po arklienos skandalo pakeitė savo apsipirkinėjimo įpročius, skelbia BBC. Interneto portalo „Which?“ atliktoje apklausoje iš 2000 apklaustų suaugusiųjų 60 procentų nurodė, kad apsiperka „kitaip“ nei iki skandalo pradžios. Iš jų daugelis teigė pradėję pirkti mažiau apdirbtą mėsą. Tyrimas taip pat parodė, kad visuomenės pasitikėjimas maisto pramone smuko.

Arklienos skandalo įkarštyje pasigirsta vis daugiau balsų, kritikuojančių pernelyg sudėtingą ir nekontroliuojamą pasaulinę maisto tiekimo grandinę. Tačiau dėl augančio spaudimo rinkoje kalti ir mes patys – vartotojai. Pastaruoju metu Europos vartotojai kiek ilgiau užtrunka mėsos skyriuose. Liūdnai pagarsėjęs arklienos skandalas privertė visus atidžiau rinktis produktus pietų stalui.