antonis samaras

 Po kraštutinių kairiųjų pergalės Graikijoje Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas gali padaryti kokių nors ekonominių nuolaidų šiai šaliai, tačiau tuo pačiu jos turėtų įvertinti riziką, kad tokios nuolaidos gali sustiprinti kitas kraštutines Europos partijas, sako Lietuvos politologas. „Kol kas sudėtinga prognozuoti, kiek Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas gali atsižvelgti į naujosios Graikijos Vyriausybės norus.

Graikijos premjeras Antonis Samaras antradienį sakė, kad kitą mėnesį planuojami pirmalaikiai rinkimai nuspręs, ar šalis lieka Europos Sąjungoje (ES). „Ši kova nuspręs, ar Graikija lieka Europoje“, – sakė A.Samaras prezidentui Karolui Papulijui (Karolos Papoulias), prašydamas paleisti parlamentą prieš rinkimus sausio 25 dieną. Būsimi rinkimai jau krėtė rinkas ir gali atgaivinti nuogąstavimus dėl šios šalies ateities euro zonoje.

Graikijoje kelios valandos po balsavimo pabaigos pirmajame vietos valdžios rinkimų rate aiškus nugalėtojas neiškilo, prieš taupymo priemones pasisakanti kairiųjų partija „Syriza“ grūmėsi už Atėnus, o koalicinės vyriausybės kandidatai atkakliai laikėsi už sostinės ribų. „Syriza“, kuri nepritaria susitarimui dėl Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos, iš pradžių pirmavo ir Atėnų mieste, ir jo regione, rodė sekmadienio rinkimuose balsavusių žmonių apklausa.

Nežinomi užpuolikai pirmadienį paryčiais apšaudė Vokietijos ambasadoriaus rezidenciją Atėnų šiauriniame rajone, tačiau žmonės per tą incidentą nenukentėjo, pranešė policijos šaltiniai. Šis išpuolis buvo įvykdytas apie 3 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, o užpuolikai, kaip manoma, pabėgo motociklu. Policija rado rezidencijos kieme apie 60 šovinių tūtelių. Pareigūnai sakė, kad buvo šaudoma iš vieno ar daugiau Kalašnikovo automatų.

Remiantis viešosios nuomonės apklausa, kurią užsakė Atėnų dienraštis "Kathimerini", vis daugiau graikų tiki, kad jų šalis eina teisingu keliu iš ekonominės krizės. Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad šalies bankrotas neįvyks. 19 procentų gruodžio pradžioje atliktos apklausos dalyvių mano, kad Graikija eina teisingu keliu, tuo tarpu manančiųjų priešingai buvo trys ketvirtadaliai (75 procentai). Praėjusių metų birželį rezultatai buvo atitinkamai 5 ir 88 procentai.

Graikijos vyriausybė išleido įsakus, kuriais garantuojama, jog laikomasi planinių biudžeto rodiklių ir siekiama, kad pajamos, gautos iš privatizacijos, būtų panaudotos skolai išmokėti, taip tikintis nuraminti užsienio kreditorius prieš svarbų euro zonos finansų ministrų susitikimą. Euro grupė per antradienio posėdį turėtų aptarti Graikijos skolų krizę ir paskirti jai 30 mlrd. eurų paramą, kuri užkirstų kelią šalies bankrotui.

Norint pasiekti planinių biudžeto deficito mažinimo rodiklių, Graikijai 2013-2016 metais prireiks dar 32,6 mlrd. eurų, informuoja „Bloomberg“. Per euro zonos šalių finansų ministrų susitikimą, prasidėjusį lapkričio 12 dieną Briuselyje, ministrai sutiko Graikijai skirti papildomus dvejus metus šalies ekonomikai reformuoti. Taigi terminas, iki kurio Atėnai turi įvykdyti savo planinius biudžeto rodiklius mainais į antikrizinį paketą, nukeliamas nuo 2014 iki 2016 metų.

Graikijos parlamentas naktį į pirmadienį priėmė 2013 metų biudžetą. Už jį balsavo 167 deputatai, 128 buvo prieš, 4 parlamentarai susilaikė, o vienas posėdyje nedalyvavo. „Žengtas antrasis lemiamas žingsnis“, - po balsavimo pareiškė ministras pirmininkas Antonis Samaras (Antonis Samaras). Dabar, anot jo, svarbiausia yra siekti ekonomikos augimo. Priimdama biudžetą, Graikija įvykdė antrą sąlygą tolesnei tarptautinei paramai gauti, kad šalis išvengtų bankroto.

Graikijos premjeras Antonis Samaras sekmadienį dar kartą perspėjo, kad skolų prislėgta šalis gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos, jeigu parlamentas nepatvirtins naujų taupymo priemonių, būtinų norint užsitikrinti naują tarptautinių kreditorių paskolos išmoką, informuoja AFP. „Mes turime išgelbėti šalį nuo katastrofos. Jeigu nepajėgsime likti euro zonoje, niekas nebeturės prasmės“, – sakė jis. Parlamentas trečiadienį turėtų balsuoti dėl įstatymo projekto, pagal kurį numatomi 18 mlrd.