adolfas šleževičius

Gruodžio 6-ąją mirė buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius (1948-2022). Po žinios apie netektį velionio šeima paskelbė, kur buvo galima išreikšti pagarbą mirusiajam. A. Šleževičius pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“, Olandų g. 22, Vilnius.  Gruodžio 9-ąją velionio karstas išneštas iš laidojimo rūmų: kolona pajudėjo į į Antakalnio kapines, kur velionis atgulė amžinojo poilsio.

Buvusį Lietuvos premjerą Adolfą Šleževičių jo bendražygiai prisimena kaip išmanantį politiką ir ekonomistą, kuriam jo vadovavimo metu teko ir nacionalinės valiutos įvedimas, kova su neregėta infliacija, ir kiti svarbūs šalies bei tarptautiniai klausimai. Jie primena ir asmeninę A. Šleževičiaus klaidą, kai jį iš premjero posto išvertė iš Lietuvos akcinio inovacinio banko atsiimtas terminuotas 135 tūkst. litų indėlis likus dienai iki įstaigos bankroto.

Eidamas 75-uosius metus po sunkios ligos mirė buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius, vadovavęs Lietuvos demokratinės darbo partijos suformuotai Vyriausybei nuo 1993 iki 1996 metų pradžios.  Šią žinią socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė žurnalistas Vilius Kavaliauskas.  „Po ilgos ligos antradienio ryte išėjo 6-osios Vyriausybės premjeras A. Šleževičius, šį postą užėmęs 1993-1996 metais.

Vyriausybė trečiadienį paskyrė valstybinę pensiją buvusiam ministrui pirmininkui Adolfui Šleževičiui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlė Vyriausybei pensinio amžiaus sulaukusiam ekspremjerui, kaip teigiama, itin turtingam verslininkui, nuo rugpjūčio 1 d. skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri šiuo metu – 800 litų. Dokumentus, reikalingus A. Šleževičiaus pensijai skirti, SADM pateikė Ministro Pirmininko tarnyba.

LNK televizija tęsia pasakojimą apie Panevėžio fenomeną ir „tulpinių“ nusikalstamo susivienijimo narius. 45-erių metų buvęs „Mažeikių naftos“ generalinis direktorius Gediminas Kiesus, jo dvidešimtmetis sūnus Valdas ir 38-erių metų buvusio direktoriaus vairuotojas Alfonsas Galminas dingo 2000 m. liepos 6 d. vėlų vakarą.  Tuo metu vadintas vienu turtingiausių Lietuvos žmonių, G. Kiesus tą vakarą iš Mažeikių atvyko į Vilniaus oro uostą pasitikti Londone studijuojančio savo sūnaus.

Garsiai ištrimituotas ir pompastiškai pasirašytas „Nacionalinis susitarimas“, kur dalis verslo ir dalis vyriausybės remiamų profsąjungų susitarė vyriausybės vykdomą politiką paskelbti „visos tautos aprobuotu pasirinkimu“,– yra kenksmingas. Pirmiausia, tokie susitarimai, kurie atvirai ignoruojami opozicinių politinių jėgų, boikotuojami dalies profsąjungų ir pasirašomi tik tų, kurios priklauso nuo biudžeto skirstytojų malonės, diskredituoja pačią idėją.

Už grotų pasiųstas vienas iš talentingiausių mūsų šalies aferistų Gintaras Petrikas. Tai, kad paskelbus nuosprendį, G. Petrikui ant rankų čiaukštelėjo antrankiai, jam, vienam iš didžiausių Lietuvos aferistų, buvo netikėta. O teismas buvo negailestingas – už didelės vertės svetimo turto iššvaistymo organizavimą G. Petrikui skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

Ilgai trunkantys teismai Lietuvai kainuoja labai brangiai. Europos žmogaus teisių teisme mūsų valstybė pralaimėjo dvi bylas ir ieškovams turės sumokėti daugiau kaip 30 000 litų. Lietuvos teismai pažeidinėja Konvenciją Dėl Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimų į tarptautinį Europos teismą buvo kreipęsi Juozas Padalevičius, Aleksandras Voronovas ir Sergejus Vorona.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“  atskleidžia, kokiais metodais veikė pirmieji nepriklausomos Lietuvos komerciniai bankai ir jų steigėjai. Kriminalinių jėgų išsidėstymas Kaip teigia buvę ilgamečiai Kauno kriminalinės policijos darbuotojai, tarpininkaujant aukščiausiems valstybės vadovams, 1991 metais H. Daktaras buvo atleistas nuo tolesnės bausmės Novosibirske ir galutinai sugrįžo į Kauną.