Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre iki balandžio 8 d. vyks kauniečio skulptoriaus Tado Vosyliaus kinetinių objektų paroda.
Trys eksponuojamus objektus šį penktadienį papildys meno kiemo dirbtuvėse specialiai parodai sukurtas interaktyvus, į žmogaus prisilietimą reaguojantis kūrinys - “Talpykla (ne)išsakytoms mintims ir žodžiams“.
„Tai bus didelė šiukšlių dėžė (kam? Visų pirma prastoms kūrybinėms mintims), kurios vidus kimšte prikimštas su tomis mintimis besiasocijuojančiais plieniniais strypeliais, vielomis, kurios sugeria ir viena kitai perduoda garso virpesius. Žiūrovui bus leista sujudinti jas iš naujo, idant išgirstų naujų, gerų ir crazy kūrybiškų minčių ritmiką, aidą ir gaudimą.“, - sako T. Vosylius.
Menininko daiktai - objektai, atsikratę tradicinės skulptūros sąvokos, pasižymi naudojamų medžiagų įvairove, kūrinio, kaip fizinio objekto, ribų ir formų neapibrėžtumu. T.Vosyliui svarbi tiek jo kūrinių „metafizika“, kada nebelieka ribų tarp sąvokų monumentalumas, skulptūra, medžiaga, tūris, tiek įspūdis kuris išgaunamas įvairiausiomis priemonėmis: projekcija, aibe elektroninių prietaisų, medžiagiškumo kontrastais ir laiko sąvoka. Jo objektus būtina stebėti. Stebėti kaip autorius naudoja paviršių išraiškos galimybes. Ar tai būtų vandens ratilai jo objekte - inde, ar supakuotas „lavonas“ išreikšiantis „saugų greitį“. „Matyt, aš tapau reklamos auka ir įsijaučiau į tuos posakius „greit važiuosi - lėtai neš“ ir padariau savo interpretaciją - pats saugiausias greitis kai tu jau maiše...“, - pastarąjį kūrinį komentuodamas juokiasi T. Vosylius.
Taigi judesys mene ar meno judesys? Į panašius klausimus T.Vosylius atsako su ironija „Gyliai nenardau, tiesiog mėtau „bulką“ į vandenį ir laukiu kol žuvys pačios išlys“.
Ir visa tai nepaliaujamai juda – taigi realiai egzistuoja?.. Juda šlifuoti ir aprūdiję darbai. Bilda, stena, spausdina sąskaitas faktūras ir faksus... Vibruoja skirtingų formų ir medžiagų dermė, grubiai kalta metalo skarda, tas trapių virinimo siūlių ir verpetų kontrastas, minkšta, kamerinė, bendraujanti kūrinių faktūra.
Toks menas pats pasiruošęs priartėti prie žiūrovo, o ir šis regis neabejingas būti šalia visko kas tęsiasi ir spragteli mūsų pojūčius balansuoti tarp mistikos ir gyvenimo dėsnių ribos. Na, bent jau mūsų galerijoje...
